Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę visuomenė atsigręžė į partizanų bunkerių vietas. Buvę partizanai, ryšininkai, rėmėjai ir kiti pilietinių iniciatyvų vedami žmonės pradėjo aktyviai kasinėti ir atstatyti sunykusius bunkerius bei žemines, jų vietose statyti atminimo kryželius ir kitus paminklus. Į bunkerius buvo žvelgiama kaip į partizanų žūtį menančias vietas, tuo metu bunkerių kaip gynybinių įtvirtinimų ir slėptuvių, vadaviečių ir ryšio punktų, laikiną ar nuolatinį prieglobstį partizanams teikusių objektų reikšmė apžvelgta tik bendrais bruožais.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę visuomenė atsigręžė į partizanų bunkerių vietas. Buvę partizanai, ryšininkai, rėmėjai ir kiti pilietinių iniciatyvų vedami žmonės pradėjo aktyviai kasinėti ir atstatyti sunykusius bunkerius bei žemines, jų vietose statyti atminimo kryželius ir kitus paminklus. Į bunkerius buvo žvelgiama kaip į partizanų žūtį menančias vietas, tuo metu bunkerių kaip gynybinių įtvirtinimų ir slėptuvių, vadaviečių ir ryšio punktų, laikiną ar nuolatinį prieglobstį partizanams teikusių objektų reikšmė apžvelgta tik bendrais bruožais. Atstatyti bunkeriai laikyti žūtį ir pagarbą kovojusiems už laisvę įamžinančiu simboliu. Vis dėlto atkuriant bunkerius ir žemines dažniausiai būdavo pasikliaujama vien amžininkų pasakojimais. 2010 m. į partizanų bunkerius pažvelgta naujai, iš archeologijos perspektyvos, ir pradėti rengti archeologiniai bunkerių tyrimai (Aistė Petrauskienė, Gediminas Petrauskas, Naujausiųjų laikų konfliktų archeologija: Lietuvos partizaninio karo tyrimų atvejis).

Ignoto Nasutavičiaus-Bondaro būrio bunkerio Pagrendos miške tyrimai

Dalijamės archeologų Livijos IVANOVAITĖS ir Gedimino PETRAUSKO straipsniu apie Lietuvos partizanų Didžiosios Kovos rinktinės Ignoto Nasutavičiaus-Bondaro būrio bunkerio Pagrendos miške (Elektrėnų sav., Pastrėvio sen.) archeologinės ekspedicijos atliktus tyrinėjimus prieš septynerius metus. Pagrendos miško bunkerio archeologinė ekspedicija tapo pirmąja, kuri ne tik ištyrė partizanų bunkerio vietą, bet ir remiantis tyrimų rezultatais ją sutvarkė: atkūrė iki tyrimų buvusį bunkerio duobės vaizdą, suformavo tikslius bunkerio ir jo įėjimo kontūrus.

Bunkeris yra Pagrendos miško ŠV dalyje, 61-ojo kvartalo 9-ajame sklype. Pagrendos miško partizanų bunkerio istorija siekia ankstyvąjį partizaninio karo laikotarpį. I. Nasutavičiaus vadovaujami laisvės kovotojai 1944 m. rudenį miške prie namų įrengė 3 bunkerius. Vienas iš jų 1945 m. sausio 20 d. buvo išduotas ir užpultas.

2004 m. spalio 1 d. LGGRTC pažymoje kalbama, jog Pagrendos miško bunkeryje žuvo 7 partizanai: Bolius Česonis, broliai Kajetonas ir Vladas Česoniai, Vladas Juozupka, broliai Albertas, Jeronimas ir Simonas Seliutos. Šios pavardės nurodytos ir 2013 m. prie bunkerio pastatytame tipiniame atminimo ženkle. Archeologinių tyrimų metu istoriniai duomenys buvo tikslinami, ieškota tiesioginių ir netiesioginių įvykio liudininkų. Keli skirtingi šaltiniai patvirtino, kad 1945 m. sausio 20 d. bunkeryje žuvo 4 partizanai: broliai A., J. ir S. Seliutos bei ketvirtas nenustatytas partizanas. Remiantis Kietaviškių parapijos mirties metrikų knyga, V. Juozupka (tikroji pavardė – Ščerbavičius) žuvo tų pačių metų vasario 15 d., broliai K. ir V. Česoniai – vasario 16 d., Bolius Česonis, galbūt knygoje pavadintas Bernardo vardu, – 1945 m. kovo 9 d. Tačiau negalima atmesti galimybės, ir ją patvirtino bunkerio prieigų žvalgymai, kad vienas ar du kovotojai kautynių metu mėgino iš bunkerio prasiveržti. Pagrendos miške karinę čekistinę operaciją vykdė Semeliškių stribai ir garnizono kareiviai. Operacijai pasitelkti du vietos gyventojai – Motiejus Urbonas iš Pagrendos ir Jonas Gutauskas iš Gilūšio. Bendrais bruožais žinomą partizanų žūties istoriją iš esmės papildė J. Gutausko dukra Antanina Pilipavičienė. Dėl lenkto bunkerio įėjimo kareiviams partizanus pasiekti buvo sudėtinga. Iš pradžių partizanus bandyta pulti granatomis, vėliau įėjimo anga buvo prikišta šiaudų ir įėjimas uždegtas. Šiaudams baigus degti M. Urbonui liepta lįsti į vidų. Pastarajam pranešus apie partizanų žūtį (bunkerio gilumoje buvęs nenustatytas partizanas nušovė brolius Seliutas, tada nusišovė pats), žuvusiųjų kūnus ištraukti padėjo J. Gutauskas. 2012 m. vasario 17 d. LR ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus potvarkiu nr. 54 buvo sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl tremties ir rezistencijos muziejų bei atkurtų bunkerių išsaugojimo rengti. Atsižvelgus į darbo grupės išsakytus, bet galutinai dar nepatvirtintus pasiūlymus dėl bunkerių ir žeminių atkūrimo, tvarkymo bei priežiūros, tais pačiais metais Trakų miškų urėdija ir Elektrėnų savivaldybės administracija, bendradarbiaujant su LGGRTC, svarstė partizanų žūties vietos Pagrendos miške klausimą. Diskusijų metu nutarta bunkerio vietą sutvarkyti ir įamžinti, Elektrėnų savivaldybė įsipareigojo atlikti archeologinius bunkerio tyrimus. Prieš pradedant tyrimus bunkerio vietoje buvo netaisyklinga apie 3x2,5 m dydžio, iki 1,1 m gylio duobė. Jos ŠV dalyje matėsi bendro 4 m ilgio ir 0,8–1 m pločio lenkto įėjimo kontūrai. Įėjimo vietą žymėjo istorinių įvykių metu bunkerį maskavusios eglės kelmas. Bunkerio duobės P šlaite gulėjo nulūžęs ąžuolinis kryžius; dar vienas žuvusių partizanų artimųjų rūpesčiu 1992 m. statytas metalinis kryžius stovi duobės P gale.

Pagrendos miško bunkerio vietovės žvalgyba

Archeologinių Pagrendos miško bunkerio tyrimų tikslas – visiškai ištirti bunkerio vietą ir artimiausią aplinką, surinkti kuo daugiau archeologinių duomenų apie ten vykusius istorinius įvykius. Iš viso ištirtas vienas 28,8 m2 dydžio plotas, metalo ieškikliu 30 m spinduliu apie bunkerį žvalgyta aplinka. Vieta Pagrendos miško bunkeriui parinkta drėgnų žemumų apsuptos kalvos viršuje. Bunkeris buvo iškastas tamsiai rudame priemolyje, giliau pereinančiame į rusvą molį. Archeologinių tyrimų metu aptiktas lenktas bunkerio įėjimas ir medinės konstrukcijos. Nustatyta, kad bunkeris buvo 3,4x2,6 m dydžio, 1,5 m aukščio, įėjimo plotis siekė apie 60 cm. Atsarginio išėjimo bunkeris neturėjo. Virš bunkerio buvo supiltas iki 40 cm storio miškožemio sluoksnis.

Tęsinys kitame numeryje



<- Grįžti į atgal