Motociklininkų pamėgtą intelektualų ralį pirmą kartą išbandė ir automobilininkai. Ralis vedė ir pro Semeliškes

„Porsche Klubas Lietuva“ gegužės 8 d. kvietė į turistinio, pažintinio ralio sezono atidarymą. Renginio maršrutą rengia VšĮ Motobaltija (direktorius Mark Dolgov), kuri vienintelė Lietuvoje jau dešimtį metų organizuoja unikalaus formato pažintinius ir istorinius ralius „Ryterna Modul Mototourism rally“ ir „Mototourism Sprint“ intelektualiems keliautojams, kuriuose dalyvauja daugiau kaip 1 500 dalyvių motociklais. Šį kartą VšĮ Motobaltija pirmą kartą organizavo pažintinį maršrutą automobilių vairuotojams. Dalyvavo virš 100 dalyvių.

Silvija BIELSKIENĖ

 

Kažkada nuo Vilniaus prasidėjęs „Mototourism Sprint“, šiandien buria jau ne tik Vilniaus ar Kauno motociklininkus, bet ir Klaipėdos, Kretingos, Prienų, Pasvalio, Palangos, Kauno raj., Pakruojo, Druskininkų, Lazdijų, Ukmergės, Akmenės, Rokiškio, Radviliškio, Skuodo, Klaipėdos raj., Panevėžio, Trakų, Mažeikių, Plungės, Biržų, Marijampolės, Elektrėnų. Tai yra – visą Lietuvą.

 

Semeliškių sodyba tapo vienu iš daugelio ralio maršrutų

 

Rengiant pažintinius maršrutus bendraujama su istorikais, valstybinėmis institucijomis, ir ypač su vietiniais žmonėmis, kurie gyvena tose vietovėse, kurios įtrauktos į maršruto žemėlapį. Tokiu būdu šio ralio maršruto sąraše atsirado ir Semeliškės. Prieš kelis mėnesius Mark Dolgov ir Birutė Vaitkutė, Mototurizmo ralis/sprintas organizatorė, apsilankė Semeliškėse, mano sodyboje. Susitikimo metu daug pasakojau apie Semeliškių miestelio istoriją, tradicijas, žymius istorinius paminklus, vietoves. Pasakojau ir apie žymųjį Semeliškių festivalį „Nuo Lauryno iki Roko“ bei jo metu vykstantį tapybos plenerą. Čia pat išnešiau paveikslus ir pievoje sudėliojau tarsi parodai. Tuomet Markui ir toptelėjo mintis ralio keliautojams panaudoti paveikslą, pagal kurį dalyviai turėtų surasti nutapytą objektą. Tokiu paveikslu tapo 2020 m. III plenere dalyvavusios dailininkės Astos Radimonienės tapytas paveikslas „Prie Strėvos“. Galbūt pati autorė tą sodybą ir namą tapė dėl jų grožio, net nežinodama tos sodybos istorijos.

 

Lietuvos rusų tautybės poetas Piotr Trukšin

 

2016 metais gavau laišką iš žurnalo „Russkaja Baltika“ redaktorės Nataljos Lajauskienės, kuri pasidalijo istorija apie Semeliškėse gimusį, augusį rusų tautybės poetą Piotrą Trukšiną: „Dabar jis yra Klaipėdos gyventojas, bet jo gimtinė yra Semeliškių miestelis (Semeliškių seniūnija, Elektrėnų savivaldybė). Ten jis yra gimęs (1947-09-20), baigęs mokyklą, iš ten kelias nuvedė jį į Vilniaus universitetą. Žurnalo redakcija kartu su p. S. Jokužio leidykla ruošia leidybai jo eilėraščių bei poemų knygą. Ji bus išleista rusų kalba. Trumpai apie jos turinį: Piotro Trukšino knygoje eilės iš lietuviško, Peterburgo bei Karelijos ciklų, o taip pat jo poemos «Isaakas Levitanas», «Оrestas Kiprenskij», «Senutė ir laikštingala». Žinodami, kad dabar kiekvienas kraštas ieško savo vietovės talentų, norim pasiūlyti Jums arčiau susipažinti su savo krašto poetu. Prieduose yra medžiaga, kuri bus patalpinta knygoje, kuri skirta autoriui, jo asmenybei ir kūrybai. Galbūt Jūs pageidausite ne tik susipažinti su poetu – tėviškėje yra likęs jo namas, jis bus knygos viršelio nuotraukoje – bet ir paremti jo knygos leidybą.

„Ir gali nuosavus Platonus ir sumanius protu Niutonus... LIETUVOS žemė pagimdyti...“

 

Lietuvos žemės poetas, Rusijos šiaurės vakarų poetas Petras Trukšinas (Piotr Trukšin) gimė Trakų krašte ant Strėvos upės kranto paprastoje šeimoje labai sunkiu krašto ir viso pasaulio laiku (1947). Kaimynų dėka jo vaikystė buvo dvikalbė. Todėl po pradinės rusų mokyklos talentingas berniukas, nežinodamas lietuvių kalbos abėcėlės, atėjęs į naują klasę ir į naują mokyklą, – lietuvių kalba buvo klausomoji kalba! – labai greitai ją įsisavino. O po mokyklos, su kuprine ant pečių, jis išvyko iš namų į sostinę ir... iškart įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą!

Prasidėjo visiškai kitoks jo gyvenimas, bet prie kaimiškojo gyvenimo vėliau ne kartą jis grįš savo eilėraščiuose. Kaimo peizažai, sodas, vienas kitą pakeičiantys metų laikų ciklai, „protėvių šešėliai“, „klaidžiojantys apleistais takeliais“, mama, kuri „liūdi prie lango, prisimindama, kaip jie kadaise gyveno“, išnyra iš jautrių jo poezijos eilučių: 

Родина моя – река Стрева,

Старая береза у проселка.

Матушка моя пока жива –

В сердце колются чуток иголки.

(Mano tėvynė - upė Strėva,

Ir senas beržas prie kaimo,

Mano motinėlė kol kas gyva –

Širdį duria iš laimės.)

Piotro Trukšino poezija yra daugialypė. Sielos tema, Dievas jį jaudina. Siela „turi melstis ir kentėti“, ją, sielą, jis kviečia į kitus pasaulius, „kur gausūs lietūs ir girdisi laukinis žuvėdrų šauksmas“. Jo poezija – meditacija, poezija – kasdienių įvykių analizė, filosofiškai suvokiama autoriaus. Jį šildo meilė tėvynei, motinai ir jos rankoms, kurios „sūpavo jį“, moteriai, į kurią jis visada kreipiasi „tu“, teigdamas, kad „tik meilė nebijo tamsių jėgų, kurios... laukia priekyje“, kad mylimosios sielą jis „į savo širdį įleido“. Pripažindamas žemiškos egzistencijos silpnumą, poetas tvirtina, kad poetas ir jo Mūza yra vienis...

 

Anuomet į šį laišką atsakiau, bet poetas taip ir liko neišgarsintas. Ir štai dabar – kokia nuostabi akimirka! – po penkerių metų semeliškietis poetas Piotras Trukšinas įėjo į Ralio 2021 istoriją ir taip išgarsino Semeliškes. Šiuo metu abi knygos jau išleistos ir jų viršeliuose puikuojasi Semeliškių vaizdai.

Keliautojai automobiliais aplankė daugiau kaip 10 objektų

 

Šį kartą intelektualūs keliautojai automobiliais aplankė daugiau kaip 10 išskirtinių istorinių objektų. Kiekvienas objektas parengtas išskirtinai šiam raliui, tai reiškia, kad eilinę dieną keliautojai jų nepamatys. Dalyviai gavo išskirtinai jiems parengtą Kelionės užduočių knygą. Tarp maršruto objektų: Vievio kelių muziejus bei Semeliškės su išskirtiniu Astos Radimonienės paveikslu „Prie Strėvos“, tapytu 2020 m. III Semeliškių tapybos plenere. Paveikslas buvo pastatytas Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios šventoriuje; atvykę į Semeliškes dalyviai turėjo surasti paveikslą ir pagal jame nutapytą sodybą rasti tikrąjį namą.

Tarp maršrutų:

Originalus Baltijos kelio lėktuvas AN-2R. Šiandien jis stovi Lietuvos aviacijos muziejuje ant Kauno aerodromo tako, nuo kurio šis lėktuvas pakilo 1989 m. rugpjūčio 23 d. į istorinį Baltijos kelio žygį. Jį vairavo lakūnai Vytautas Tamošiūnas (kapitonas) ir Petras Beta (antrasis pilotas). Iš vakaro buvo parskraidintas AN-2 į Pociūnus, o kitą dieną jau skrydis į Aleksotą pasikrauti gėlių. Nuvykę jų, pilotai nustebo, nes jų laukė trys sunkvežimiai, prikrauti beveik po 4 tonas gėlių, o orlaivis tegalėjo pakelti 1,5 tonos. Tačiau tuomet jų buvo prikrauta tikrai viršijant visas normas. Gėlėms barstyti buvo pasirinkta Petro žmona Irena, o kartu ir vertėjauti žadėję skristi užsienio žurnalistai.

Taip pat pažintis su atkurtu lėktuvu ANBO-II bei vienu jo atkūrėju pilotu Arvydu Šabrinsku.

Lietuvos kariuomenė mini laikus, kai ji turėjo Lietuvos gamybos tuo metu šiuolaikiškus lėktuvus. Šį kartą dėmesys ANBO-II, kuris atkurtas dėka ryžtingų lyderių Arvydo Šabrinsko ir profesionalaus konstruktoriaus Rolando Kalinausko. Tai dvivietis aukštasparnis spyrinis monoplanas, skirtas pradiniam lakūnų mokymui, varomas mažo galingumo oru aušinamu 5 cilindrų žvaigždiniu varikliu. Sukonstravo Antanas Gustaitis. Pirmas bandomasis skrydis atliktas 1927 m. ANBO-II naudotas iki 1934 m. Lietuvos kariuomenėje ir Lietuvos aeroklube. Buvo pagamintas vienas egzempliorius. Ką reiškia pavadinimas ANBO? Tai akronimas Antanas Nori Būti Ore.

Kauno tvirtovės III fortas aktyviai dalyvavo tvirtovės mūšio batalijose. Jo rajone ir prieigose bei pačiame forte sprogo virš 15 tūkst. artilerijos sviedinių. Iki šių dienų išlikę vokiečių artilerijos pabūklų pėdsakų, sugriovimų. Tarpukario metu fortas perėjo Lietuvos kariuomenės žinion, kareivinėse įsikūrė žmonės, kadangi po karo trūko gyvenamo ploto, vėliau sovietų armija ir objektas buvo akylai saugomi. Dabar fortas atgimė tam, kad papasakotų savo istoriją. Fortą prižiūri ir tvarko Kauno tvirtovės parkas, veikia edukacinės programos, bendruomenė organizuoja tradicines šventes, forte gaminama Forto arbata, organizuojamos parodos ir koncertai.

Kaip be kultūros paveldo, kuriam maršruto organizatoriai skyrė ypatingą dėmesį.

Istorija pasakoja, kad čia, šioje vietoje, kur dabar stovi Senųjų Trakų buvęs Benediktinių vienuolynas, gimė pats Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Šiandien drąsiai galime sakyti, kad kalbame apie vieną seniausių vienuolynų Lietuvoje – 1405 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas čia, gimtojoje pilyje, apgyvendino iš Lenkijos pakviestus benediktinus, kurių vienuolyną dabar matote. Ko gero tai viena svarbiausių Lietuvai vietų. Bet tai dar ne viskas. Dažnas žino, kad Vytautas čia gimė, bet garantuojame 99,9 % – nežino, kad yra net durys, už kurių gimė Vytautas Didysis. Po šio žaidimo visi dalyviai dabar tikrai tai sužinojo.

 

Džiaugiamės entuziazmu trykštančiu VšĮ Motobaltija direktoriumi Marku bei jo komanda ir linkime dar ne vieną dešimtmetį džiuginti tokiais unikaliais sumanymais ir, žinoma, kasmet pravažiuoti pro Semeliškes.

 

Nuotraukas iš šio ralio rasite https://www.facebook.com/mototourismrally.



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų