Kelionė po lietuviškąjį Lenkijos pakraštį

„Versmės“ gimnazijos mokytojai spalio 4 dieną išsiruošė į kelionę po lietuviškąjį Lenkijos pakraštį, norėdami aplankyti lietuvybę puoselėjančias vietoves bei artimiau susipažinti su lenkų kultūra.
Tai buvo lyg simbolinė dovana sau artėjančios Mokytojo dienos proga. Kalbinome kelionės dalyvius ir klausėme, ar patiko išvyka, kas sužavėjo.

Mokytoja Vilija Dobrovolskienė džiaugėsi viskuo: ir oras pasitaikė nuostabus, ir rudeniška Lenkijos gamta glostė akį, o svarbiausia – žmonės, ir savi, ir sutikti, buvo gerai nusiteikę, taigi keliauk ir norėk. Pirmas aplankytas objektas – Punskas. Mokytoja pasakojo: ,,Ten mūsų laukė buvęs kolega kunigas Marius Talutis. Jis papasakojo apie gyvenimą Lenkijoje, supažindino su kultūriniais objektais. Tai labai mielas ir malonus žmogus. Vėliau sužinojome, kad vietiniai gyventojai kunigą Marių Talutį kartais pavadina „mūsų Maironis“. Po malonaus susitikimo Punske vykome į jotvingių-prūsų gyvenvietę – muziejų po atviru dangumi. Šio muziejaus įkūrėjas Petras Lukoševičius yra didelis pagoniškosios Lietuvos istorijos gerbėjas bei puoselėtojas. Džiaugiuosi apsilankiusi tokiame muziejuje, nes įspūdis nepakartojamas. Tarsi būčiau atsidūrusi senovėje, gal kokiame 12-ame ar 13-ame amžiuje, tarsi stovėčiau tikros medinės tvirtovės kieme. Aplink – aukštos medinės tvoros, sargybinių bokšteliai su angomis šaudyti, tvirti ąžuoliniai vartai, nukabinėti kirviais ir ietimis, pakeliamasis tiltas per apsauginį griovį, kieme – gilus šulinys. Mane ir kolegas gerokai trikdė muziejaus direktoriaus p. P. Lukoševičiaus pasakojimas, kuriame pynėsi tikrovė ir išmonė, o viskas buvo vadinama dokumentais patvirtinta istorija. Tikėjomės objektyvios tiesos.”
Mokytojui Romui Vilčinskui gilų įspūdį paliko Vygrių vienuolynas, esantis Suvalkų valsčiuje, apie 10 km į rytus nuo Suvalkų. Kamaldulių (arba kameldulių) vienuolynas pastatytas Vygrių ežero pusiasalyje ant kalno (pagal vietovę dažnai vienuolynas vadinamas Vygrių). XI a. pradžioje benediktino šv. Romualdo Italijoje įkurtas kamaldulių – atsiskyrėlių (eremitų) ordinas savo vienuolynams statyti pasirinkdavo nuostabaus grožio vietas. Lietuvoje buvo įkurti du kamaldulių vienuolynai: Pažaislyje ir Vygrių ežero saloje, ši vietovė dabar priklauso Lenkijai. Kažkada Vygrių ežero sala vienai jotvingių genčių buvo natūrali gynybinė tvirtovė. Išnykus jotvingiams, šios žemės įėjo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdas. Saloje Lietuvos kunigaikščiai pasistatė medžioklės dvarą. Čia svečiavosi Vytautas, Jogaila, Žygimantas Augustas ir jo motina karalienė Bona. Šiuo metu vienuolyne veikia kūrybinių darbų centras. Senojoje eremitijoje yra svečių namai. Vienuolyno patalpose veikia šiuolaikinio meno galerija vaikams ir Jono Pauliaus II biblioteka, kuri buvo įrengta po jo apsilankymo 1999 m. Mokytojas prisipažino, kad pastate, kuriame buvo apsigyvenęs Popiežius, pajuto ypatingą aurą, nors teigė nesąs mistikas.
Mokytojai Aldonai Suslavičienei labiausiai į akis krito tenykštės valdžios rūpestis žmonėmis: gyvenvietės tvarkingos, gyvenamieji namai renovuoti, šaligatviai naujai iškloti plytelėmis, lygut lygutėliai, ne tokie kaip pas mus Elektrėnuose, kai eidamas žmogus gali ne tik koją, bet ir galvą nusisukti.
Grįždami užsukome į Seinus, kur tebestovi dominikonų vienuolynas, ilgus dešimtmečius tarnavęs kaip Seinų seminarija. Kaip tik čia mokėsi Vincas Mykolaitis-Putinas, dirbo ir amžinam poilsiui atgulė vyskupas ir poetas Antanas Baranauskas.
Vėliau pasukome į kurortą Augustavą, įsikūrusį trijų ežerų apsuptyje, todėl dar vadinamą „Šiaurės Venecija“, plaukėme garsiuoju Augustavo kanalu į salelę, kurioje yra šventasis Dievo Motinos Marijos šaltinis ir popiežiaus Jono Pauliaus II paminklas. Iš ten – neilga kelionė namo. Linksmi pasakojimai, skambios dainos, nuoširdūs pokalbiai – ir jau Lietuva.
Gerbiami mūsų mokytojai, turiningai praleidę dieną, grįžo namo, kad pakylėti naujų įspūdžių vėl dirbtų savo sunkų, bet prasmingą darbą.

 „Versmės“ gimn. jaunieji žurnalistai



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų