Kelionė per dykumą

Koronaviruso pandemija, kaip juodas debesis, gaubia žemės rutulį. Patiriame didžiulius išbandymus. Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius klausia: „Išbandymas, ar Dievo bausmė, ar malonė?“ Atsakau. Išbandymas yra išbandymas. Arba tu jį įveiksi, arba ne. Įveiksi – užsigrūdinsi, įgysi brandos, neįveiksi – palūši. Koronaviruso pandemija, manau, ne bausmė, bet Dievo malonė. Dievo duotas laikas atsitiesti, atsiversti, keisti gyvenimą.

Nuostabiai pažengęs mokslas, stebėtinai išvystyta technologija! Žmogus net žiupsnelį grunto parsigabeno iš mėnulio, bet tokio mažo, nematomo viruso nugalėti negali. Šiuolaikinis žmogus, kaip Adomas ir Ieva, panoro tapti dievu. Aš – viskas. Dieve, gal Tu ir esi?! Būk, bet man netrukdyk gyventi taip, kaip aš noriu.

Dabar esame kelionėje per dykumą. Į prisikėlimo džiaugsmą. Keliaujame kartu su Kristumi. Jis šalia, ar tikite tuo, ar ne. Tad nenustebkite, išgirdę Viešpaties priekaištus, pasakytus iš meilės mums. Pasiklausykime.

Aš – Gyvenimas, o jūs neieškote manęs.

Aš – Šviesa, o jūs nematote manęs.

Aš – Tiesa, o jūs netikite manimi.

Aš – Mokytojas, o jūs neklausote manęs.

Aš – jūsų geriausias Draugas, o jūs nemylite manęs.

Aš – jūsų Viešpats, o jūs nepaklūstate man.

Aš – jūsų Dievas, o jūs nesimeldžiate man.

Ir jeigu nelaimingi, tai nekaltinkite manęs.

Sunkūs tai žodžiai. Krenta kaip akmenys, bet verčia susimąstyti. Gavėnia tam ir skirta, kad susimąstytume, pažvelgtume į savo vidų, į savo būtį. Gavėnia – tai tikėjimo, praregėjimo laikas. Laikas pasižvalgyti po sielos gelmes, paklausti savęs, ar gyvenu taip, kaip turėčiau gyventi?

Ar tikiu, ar pasitikiu Juo?

Ar Jis mano Šviesa, ar Tiesa?

Ar Jis mano Viešpats, mano Dievas?

Ar nepriekaištauju Jam?

Žmogaus gyvenimas, kaip auganti žolė, kaip tekanti upė, kaip rytas ir vakaras. Į dirvą beriamas grūdas apmiršta, kad subrandintų gausų derlių. Taip ir žmogus. Kad galėtų prisikelti, turi pasiruošti numirti. Todėl kalbėjimas apie mirtį, toks pat, kaip kalbėjimas apie sodų žydėjimą, upelio čiurlenimą paukščių čiulbėjimą... Nes... Visatos pabaigos nebus. Bus tik pradžia gyvenimo. O Kristus mus tik pasišauks pareit namo, kaip kartais mes pareiname pavargę, bet laimingi.

Tad – būkime laimingi!

Julija JANONIENĖ



<- Grįžti į atgal