Kartu su vaikais ir karantino metu galime padaryti daug gero

Daugeliui mūsų, koronaviruso sukelta situacija yra netikėta. Situacija sutrukdė daliai mūsų planų įgyvendinimą; tenka save apriboti, o kartais apriboja aplinkiniai. Aišku, pikta, būnam nepatenkinti, kartais norisi apribojimus ignoruoti.

Kartu su vaikais ir karantino metu galime padaryti daug gero

 

         Daugeliui mūsų, koronaviruso sukelta situacija yra netikėta. Situacija sutrukdė daliai mūsų planų įgyvendinimą; tenka save apriboti, o kartais apriboja aplinkiniai. Aišku, pikta, būnam nepatenkinti, kartais norisi apribojimus ignoruoti.

         Šiuo metu dalis mūsų esame vienose patalpose su vaikais. Tai kartais galime išgyventi kaip kliūtį greitai atlikti darbus, arba kaip galimybę paauginti vaikus. Tai šansas perduoti savo sukauptą patirtį, ugdyti norimas vaikų savybes.

 

         Dalis mūsų tiek laiko įprastinėmis sąlygomis tikrai tam neskirs. O ką mes galime nuveikti…    Pabendraukime su vaikais:

      §  apie mums įdomius dalykus;

      §  pažaiskime kartu;

      §  atlikime kartu nedidelius darbelius.

         Kaip tėvai reaguokime taip:

       §  pastebėkime ir paskatinkime, kai vaikas kiek geriau ką tai daro;

       §  palaikykime savo vaiką, kai jam pradeda nesisekti;

       §  padėkime, kai jis stringa savo veikloje;

       §  draugiškoje aplinkoje aptarkime nustatytas elgesio ribas.

 

         Šie mūsų veiksmai priklausys nuo vaiko savybių, pomėgių, nuo mūsų įvaldytų bendravimo būdų, todėl pereisime prie šeimos veiklos pavyzdžių. Pažymime, kad šių veiklų laikas apytiksliai būtų numatytas šeimos dienotvarkėje – tai paprastai pagerina visų mūsų savijautą. Kaip įvadas pradėti tokias veiklas, gali būti susėdus pasidžiaugti, kad dabar esame visi kartu.

         Pirmųjų tokių užsiėmimų metu verta suminėti, ką esame sėkmingai nuveikę visi kartu. Pavyzdžiui, kartu pasodinome medelį, sutvarkėme ar padėjome sutvarkyti kiemą, o gal paminėjome šeimos pradžią.

         Kitas susitikimas galėtų būti mūsų giminės istorija, iliustruojama nuotraukomis, relikvijomis. Galima pažymėti giminės narių sėkmes.

 

         Numatykime, kaip mes kartu poilsiausime po karantino. Gal surasime pramogų dominančių visus ar daugumą šeimos narių:

         § suruoškime gimtadienį šeimos nariui arba visi kartu pasveikinkime tolimesnįjį giminaitį;

         § kartu sudėliokime, atrinkime nuotraukas šeimos albumui;

         § kartu sutvarkykime savo namus (pradėdami nuo savo kampelių);

         § susėdę sugalvokime mūsų šeimos patiekalą, kurį ruoš visi nariai (kiekvienas atliks savo patiekalo paruošimo dalį);

        § abipusiai su vaikais pasimokykime naudotis nauja kompiuterine programėle.

 

         Ir, žinoma, sužaiskime įvairius šeimos žaidimus. Juos galima suskirstyti į daugiau pramoginius ir ugdančius vaiko atskiras savybes. Iš paskutinės žaidimų grupės kelis, kur naudojamos paprastos priemonės, suminėsiu:

         §ant stalo padedame nuo 5 iki 15 panašių daiktų. Paprašome vaiką į juos įsižiūrėti. Po to paprašome užsisukti ir tuo metu vieną daiktą paslepiame. Vaikas atsisukęs turi pasakyti, kurio daikto trūksta. Šis taip organizuotas žaidimas lavina vaiko atmintį.

 

         Yra vaikų, kurie sunkokai išlaiko dėmesį ties užduotimis. Jiems, daugiau jaunesniems, tinka toks žaidimas: kas ilgiau stebės stalo viduryje padėtą daiktą (pavyzdžiui, rašiklį). Žaidėjai minimaliai turi būti du. Trečiasis asmuo teisėjautų: pasakytų, kuris iš žaidėjų pirmas atitraukė dėmesį – tai yra užsimerkė, sukrizeno...

 

         Jeigu mūsų vaikui dažnai sunkokai sekasi užduotėlės, verta pasitarti su ugdymo įstaigos specialistais. Jie yra šių sričių žinovai ir patars, kaip geriau išspręsti kylančius sunkumus.

         Taip mes atliksime tėvų pareigas. Pagerės mūsų santykiai su vaikais. Išnaudokime šį atsiradusį laiką geriems darbams.

 

Arūnas KREGŽDĖ,

Elektrėnų sav. Vievio lopšelio-darželio „Eglutė“

psichologas



<- Grįžti į atgal