Kamerinis choras „Con moto“ – Šiaurės ir Baltijos šalių dainų šventės dalyvis

Vievio kultūros centro kamerinis choras „Con moto“ birželio pabaigoje dalyvavo VIII Šiaurės ir Baltijos dainų šventėje Rygoje.

Šventės istorija

Tarptautinės chorinei veiklai skirtos programos idėja kilo latviui Imantui Kokarui ir švedui Olavui Storgardui. Jie ir buvo pirmieji šios gražios iniciatyvos įgyvendintojai. Kas 2-3 metai (šešerių metų pertrauka buvo tik po IV festivalio) vykstančiame renginyje dalyvauja mišrūs chorai iš Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Danijos (taip pat jos autonominių sričių – Farerų salų bei Grenlandijos), Islandijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. I Šiaurės ir Baltijos šalių dainų šventė įvyko 1995 m. Rygoje (dalyvavo 7000 dainininkų), II – 1997 m. Gotlando salos Visbio mieste (Švedija, per 2500 dainininkų), III – 2000 m. Šieno mieste Norvegijoje (per 3800 atlikėjų), IV – 2002 m. Klaipėdoje (per 3500 dalyvių), V – 2008 m. Tartu mieste (Estija, per 3000 dalyvių), VI – 2010 m. Islandijos sostinėje Reikjavike (per 1800 dalyvių), VII – 2012 m. Helsinkyje (per 1000 dalyvių). Iš aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių šventė nevyko tik Danijoje. Šiemetinis renginys Rygoje pradėjo antrąjį „ratą“.
„Con moto“ dainininkai pripažįsta, kad tokiame renginyje atstovauti ne tik šaliai, bet ir savo savivaldybei yra didelė garbė ir atsakomybė. Šiemetinei šventei chorai privalėjo išmokti 21 dainą aštuoniomis – visų festivalyje dalyvaujančių šalių – kalbomis, Europos Sąjungos himnu tapusį chorą iš L.van Bethoveno IX simfonijos ir Karlo Orfo kantatos „Carmina Burana“ ištraukas. Taigi, dainininkai visą pusmetį mokėsi šventės repertuarą. Be to, reikėjo parengti individualią choro programą, nes buvo suplanuoti atskirų kolektyvų koncertai Latvijos regionuose.
Kartu su kitais lietuvių chorais apsigyvenome Rygos valstybiniame technikume, esančiame senamiesčio pakraštyje. Kadangi nemažai koncertuojame, dalyvaujame Lietuvos dainų šventėse, esame pratę miegoti „skautiškai“ – ant grindų pasikloję pripučiamus čiužinius, miegmaišiuose, todėl niekada nesureikšminame ne visada patogios buities. Juk svarbiausia – gera nuotaika, su kuria atvykai ir kurią išsaugojęs visą šventės laikotarpį jausiesi tikrai patyręs nepamirštamų įspūdžių. Tokią nuotaiką padėjo sukurti mūsų choro asistentė (asistentai buvo skirti visiems šventėje dalyvavusiems chorams) Zane Grinberga, kuriai esame labai dėkingi už nuoširdumą, paslaugumą, gebėjimą greitai išspręsti smulkias problemas, parodytas Rygos įžymybes.

Trumpai apie Rygą

Tai devintą šimtmetį skaičiuojantis miestas. 1201 m. vokiečių riterių įkurta, Abiejų Tautų Respublikos, Švedijos, Rusijos valdžioms paklususi Dauguvos pakrantėje įsikūrusi dabartinės Latvijos sostinė gali didžiuotis į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktu senamiesčiu su smailiabokštėmis vėtrungėmis-gaideliais pasipuošusiomis bažnyčiomis, daugelis kurių statytos 13 a., keliais šimtais 19-20 a. sandūros gyvybingo art nouveau stiliaus pastatų senamiestyje, reikšmingas istorines datas ir įvykius menančiomis gatvelėmis, miesto sienomis, Parako bokštu, Švedų vartais, elegantiškuoju Bulvarų žiedu, Livu, Laisvės, Rotušės, Katedros aikštėmis, skverais. Tačiau miestas, saugodamas šimtametį paveldą, nuolat keičiasi. Legenda pasakoja, jog kiekvieną naujametę naktį, o gal tik kartą per šimtą metų miesto gatvėse galima kažką sutikti. Jis gali būti bet kokio pavidalo: kartais šuo, kartais šarka ar skaisčiaveidė mergelė, o gal frakuotas ponas. Tas kažkas sutikto atsitiktinio praeivio visada paklaus: „Ar Ryga jau baigta?“ Ir vargas, jei kas nors atsakytų: „Taip, Ryga jau baigta.“ Tuomet Dauguvos vandenys išsilietų ir pasiglemžtų miestą. Tačiau rygiečiai protingi. Jie žino, kad tėra vienas teisingas atsakymas: „Ryga nebaigta, ji dar tik statoma.“ Žmonės tiki – jų miestas amžinas.
Taigi, mes pamatėme nuolat besikeičiančią Rygą ir džiaugiamės, kad galėjome kelias dienas praleisti jos širdyje.
Pirmąjį vakarą vyko šventės atidarymo renginiai Vermanio parke ir Latvijos universiteto salėje: koncertavo šalių reprezentaciniai (Lietuvai atstovavo valstybinis choras „Polifonija“), geriausi Latvijos profesionalūs ir mėgėjų chorai.

Koncertas Šv. Jokūbo katalikų katedroje

Šimtametė miesto istorija lėmė, kad didžioji dauguma Rygos gyventojų išpažįsta evangelikų liuteronų tikėjimą. Todėl šios konfesijos maldos namų čia daugiausia. Tačiau mieste yra ir katalikų bažnyčių, viena jų – Šv. Jokūbo katalikų katedra, esanti visai netoli Latvijos Respublikos Seimo, jaukioje Klostera gatvelėje. „Con moto“ dainininkai turėjo garbę koncertuoti ir giedoti šv. mišiose šiuose maldos namuose. Prieš ankstyvąsias penktadienio mišias susirinkusiems tikintiesiems dainavome J. Naujalio „Lietuva brangi“, V. Augustino „Tėvyne mūsų“, J. Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“, Č. Sasnausko „Kur bėga Šešupė“, kitas tautines dainas. Per šv. mišias giedojome itin susikaupę – juk reikėjo suprasti kunigo latviškai tariamus maldos žodžius ir skaitinius. Katedros klebono palaiminimas, padėkos žodžiai ir kvietimas atvykti vėl – gražiai prasidėjęs pirmasis viešnagės Rygoje rytas puikiai nuteikė kitiems šventės renginiams.

Dalyvių eisena senamiesčio gatvėmis

Tokia eisena skirta ne tik pristatyti renginį miestiečiams ir turistams, bet ir galimybė šventės dalyviams susipažinti su kolegomis iš kitų šalių, pajusti, kad žmonės kiekvienos šalies chorą, kiekvieną dalyvį sveikina, palaiko, išgyventi pasididžiavimo savo šalimi jausmą. Prie Laisvės paminklo, latvių tautos vienybės ir laisvės simbolio, šventės dalyvius pasveikino miesto vadovai, dainavome latviškas dainas. Patyrėme ir staigmeną: susitikome senus bičiulius – „Idun“ chorą iš Helsinkio. Šis choras 2009 m. viešėjo Vievyje, paskui kartu dalyvavome 2012 m. Šiaurės ir Baltijos šalių dainų šventėje Helsinkyje, o „Idun“ choristė Kristina Rothe, choro vadovė Karin Pedersen, kiti kolegos tos šventės metu nuoširdžiai globojo „Con moto“.

Koncertai Jūrmaloje

Šeštadienį vyko koncertai regionuose. Šventės dalyviai išsibarstė po Jūrmalą, Bauską, Tukumsą, Cesį, Ogrę, Siguldą, kviesdami miestų ir miestelių gyventojus į chorų individualių programų pristatymus bei tarptautinių jungtinių chorų koncertus. „Con moto“ teko džiaugsmas ir garbė koncertuoti Jūrmaloje. Pagrindinėje Jomas gatvėje buvo sumontuota chorų pakyla, ant kurios dešimt įvairių šalių chorų atliko individualias programas. Mes pasirinkome originalius lietuvių kompozitorių Z. Bružaitės, N. Sinkevičiūtės, J. Tamulionio, M. Noviko, A. Adomaičio, L. Abario, G. Venislovo ir kt. kūrinius bei aranžuotas lietuvių liaudies dainas. „Con moto“ choristas anglų kalbos mokytojas Aivaras trumpai pristatydavo kiekvieną dainą, o paskui jau „kalbėdavo“ muzika. Šeimininkams „įteikėme“ dovaną-staigmeną: latviškai padainavome mūsų mėgstamą Aldonio Kalninio dainą „Dzimtene – mūzika mūžīgā“ („Gimtinė – amžinoji muzika“) ir sulaukėme klausytojų ovacijų. Mūsų nuotaikinga programa taip patiko klausytojams ir renginio vedėjui, kad jis mūsų chorą vadino vienu žaviausių, patraukliausių ir simpatiškiausių tos dienos koncerto chorų.
Pertraukų tarp koncertų metu bėgome į paplūdimį. Skirtingai nuo mūsų kurortų, Jūrmaloje čia pat ant kopų stovi įvairiais laikotarpiais statytos vilos, todėl paplūdimio teritorija apsiriboja tik smėlio juosta nuo vandens iki kopų. Pasimaudyti Rygos įlankoje tądien buvo per šalta, tačiau prisibraidėme iki soties. Be to, turėjome šiek tiek laiko pasivaikščioti žavingomis Jūrmalos Majori gyvenvietės (visą Jūrmalą sudaro keliolika gyvenviečių) gatvelėmis, pasigrožėti jos garsiąja medine architektūra bei įvairius kurorto laikotarpius menančiomis vilomis, poilsio namais, sanatorijomis, skulptūriniais akcentais.
Vakare vienoje iš Jūrmalos aikščių vyko tarptautinio jungtinio choro koncertas. Didelėje specialiai šiam koncertui sumontuotoje estradoje bendrai dainai susijungė apie 20 chorų. Lietuvai atstovavo du chorai iš Šiaulių ir mūsų „Con moto“. Viena po kitos skambėjo latvių, suomių, estų, norvegų, lietuvių dainos. Lietuviškąją „Teka teka šviesi saulė“ šiam didžiuliam tarptautiniam chorui dirigavo „Con moto“ vadovė Audronė Stepankevičiūtė. Puikų koncertą Jūrmaloje paįvairino latvių džiazo žvaigždžių – grupės „Xylem trio“ koncertiniai numeriai, o kulminacija tapo jungtinio choro atliktos Karlo Orfo kantatos „Carmina Burana“ ištraukos, kurias dirigavo charizmatiškasis latvių dirigentas, grupės „Cosmos“ narys Janis Ozols. Beje, Latvijoje ką tik buvo baigtos švęsti Joninės (Ligo Jani) – pagrindinė nacionalinė šventė, todėl ir Jūrmalos koncerto metu skambėjo latvių chorų atliekama vidurvasario šventei skirtų dainų siuita.

Repeticijos

Šiaurės irn Baltijos šalių dainų šventės repertuaras margas ir nelengvas. Lietuvai atstovavo dvi dainos – populiarioji Juozo Gudavičiaus ir Ksavero Sakalausko-Vanagėlio „Kur giria žaliuoja“ ir Donato Zakaro išplėtota dzūkų daina „Teka teka šviesi saulė“, kurias šventės metu dirigavo Regina Maleckaitė ir Tomas Ambrozaitis. Vieno privataus pokalbio metu latvių dirigentai džiaugėsi, kad Lietuvai atstovavusios dainos labai patiko latvių chorams – melodine ir harmonine sandara mūsų kaimynams jos puikiai suprantamos, daug kuo primena latvių dainas. O mes, „Con moto“ choristai, vieningai nusprendėme, kad mums mieliausios buvo latvių dainos.
Truputį gaila, kad mūsų choras, kaip ir kiti, negalėjo stovėti kartu: jungtinis choras turėjo didžiules bendras sopranų, altų, tenorų, bosų grupes. Matyt, organizatoriai norėjo užtikrinti maksimaliai kokybišką dainavimą. Kita vertus, buvo smagu greta jausti kitakalbį dainininką.
 Generalinė repeticija vyko didžiojoje Mežaparko, populiarios rygiečių laisvalaikio leidimo vietos, estradoje. Šioje estradoje, kaip ir mūsų Vingio parke Vilniuje, kas ketveri metai vyksta šalies dainų šventės. Tądien nuo ankstaus ryto čia rinkosi daugiau kaip 6 tūkstančiai choristų. Saulė kepino be gailesčio, lyg norėdama atsilyginti už visas prieš tai buvusias vėsias ir lietingas dienas, tačiau choristai buvo nusiteikę darbui – 5 valandų trukmės repeticijoms. Akivaizdžiai matėsi iki smulkmenų apgalvota renginio eiga, džiugino estetiškai ir logiškai sudėliotos visos šventės detalės. Latviai buvo puikiai pasiruošę šventei, reprezentavusiai jų šalį visoje Šiaurės Europoje.

Baigiamasis koncertas

Sekmadienio vakarą visas Mežaparkas suskambo puikiomis Šiaurės ir Baltijos šalių autorių ir liaudies dainomis. Tūkstančiams žiūrovų ir dalyvių tai buvo nepakartojamas reginys. Su entuziazmu ir pasimėgavimu choristai dainavo ne tik savo, bet ir kitų šalių dainas, kai kurios jau buvo žinomos iš ankstesnių švenčių ir tapusios švenčių himnais. Nemažai kūrinių buvo atliekama su įvairių vokalinių žanrų solistais – roko, folkloro, operos. Renginį paįvairino choreografiniai numeriai – šoko geriausi Latvijos tautinių šokių kolektyvai. Iki vėlaus vakaro netilo šventinė muzika. Birželio pabaigoje Latvija baigė pirmininkavimą Europos Parlamente, todėl giedojome Latvijos valstybės bei Europos Sąjungos himnus. Šventės kulminacija – Karlo Orfo kantatos „Carmina Burana“ ištraukos. Neprilygstami Latvijos operos solistai, kuriems dainuojant negalėjai nesigėrėti stulbinančiomis balso galimybėmis ir gebėjimu nepriekaištingai perteikti ne tik muzikinę medžiagą, bet ir kūrinio idėją, modernaus šokio jaunimo kolektyvai, kurių choreografiniai sprendimai buvo ir netikėti, ir šokiruojantys – visa tai paliko tokį įspūdį, kad šis koncertas vargu ar kada pasimirš...
Didžiausią šventės dalyvių dalį sudarė latvių chorai. Beveik visi buvo pasipuošę tautiniais drabužiais. Jei tautiniais drabužiais pasipuošusi latvė neturi galvos apdangalo, ji būtinai nusipina didelį spalvingą vainiką. Matyt, Latvijos dainų švenčių metu gimė tradicija koncerto pabaigoje mėtyti vainikus aukštyn. Ir šios šventės finale, nuskambėjus garsiajai „Pūt vējiņi“ („Vėjeli, pūsk“), chorų estradoje į viršų pažiro šimtai vainikų. Pagavęs ar pagavusioji vainiką metė aukštyn... Aplink dar ilgai skambėjo dainos. Įvairiomis kalbomis. Vieną iš jų – muzikos kalbą – suprato visi...
Nejaugi apsukęs ratą ir į Rygą sugrįžęs Šiaurės ir Baltijos šalių dainų švenčių projektas baigėsi? Tokį klausimą girdėjome ne iš vieno choristo ir choro vadovo lūpų. Ir tarsi nuramindami, kad graži idėja tęsis, organizatoriai renginio finale perduodami šventės vėliavą Švedijos atstovams oficialiai pranešė: IX Šiaurės ir Baltijos šalių dainų šventė vyks Švedijoje. „Con moto“ dainininkai jau planuoja išvyką kitapus Baltijos.
Nuoširdžiai dėkojame Elektrėnų savivaldybės merui Kęstučiui Vaitukaičiui, savivaldybės administracijai, privatiems rėmėjams už suteiktą galimybę reprezentuoti Elektrėnų savivaldybę gražiame tarptautiniame renginyje.

Kamerinio choro „Con moto“ dainininkai



<- Grįžti į atgal