Kaip pergudrauti stresą

Praėjusią savaitę Elektrėnų mokykloje-darželyje „Pasaka“ bendruomenės nariams buvo surengtas seminaras „Kaip pergudrauti stresą“.

Seminarą vedė universitetų dėstytoja, žurnalistė, švietimo ir verslo konsultantė, leidėja ir knygų autorė, 2010 m. Lietuvos studentų įvardinta „Sąžiningiausia Lietuvos dėstytoja“ Lidija Laurinčiukienė.
Seminare buvo gausu paprastų, bet gyvenimo patvirtintų patarimų, kaip paprastomis priemonėmis susidraugauti su stresu. Dauguma bene pirmą kartą išgirdo apie netradicinius atsipalaidavimo ir gydymo metodus: kruopų, žirnių ir kojinių poveikį; greipfrutų, stiklainių, juodų akinių teigiamą įtaką žmogui (ypač po sunkių darbų ir rūpesčių), sužinojo, kodėl svarbu tinkamas kreipinys į pažįstamą žmogų ar draugą, kaip praskaidrinti sau nuotaiką prieš būsimus dienos darbus. Lektorė seminaro pradžioje supjaustė keletą greipfrutų ir padėjo keliose vietose, mat greipfruto kvapas žadina mąstymą, protą. Vėliau pademonstravo, kaip levandos kvapas padeda atsikratyti įtampos, nuovargio, nuo jo „nusišveičia smegenys“.
Norintiesiems suvaldyti stresą L. Laurinčiukienė patarė išmokti atpalaiduoti kūną ir valdyti emocijas. Vienas iš būdų – klūpojimas ant kruopų. Lektorė pademonstravo, kaip galima sužadinti prie žmogaus kelio girnelės esančius jautrius organizmą aktyvuojančius taškus ir taip sumažinti stresą. Stimuliuojant nervinius taškus, esančius paduose, taip pat mažinamas streso lygis. Lektorė čia pat apsiavė medvilnines puskojines, o į kitas puskojines įpylė kruopų (galima grikių arba perlinių), apsimovė ir su jomis buvo visą paskaitą.
„Vaikštant ant pirštų, atsipalaiduoja galva, grįžta atmintis. Vaikštant visa pėda, atsipalaiduoja kepenys, žarnynas, ant kulnų – kvėpavimas. Užtenka kasdien atlikti 45 minučių mankštą, ir emocinį stresą lengvai suvaldysime“, – aiškino kiekvieną dieną šią mankštą atliekanti žurnalistė ir konsultantė.
Dar vienas būdas, kurį išbandė ir seminaro dalyviai, – minkyti kamuoliukus, kuriais aktyvinami rankose esantys nerviniai taškai. Svarbiausia, anot L. Laurinčiukienės, duoti darbo smulkiajai motorikai. Todėl stresui pašalinti labai tinka mezgimas. Taip pat nereikėtų kitiems pasakoti, kas yra blogai, lektorės žodžiais tariant, „netvatinti savo mėšlina uodega pirmo pasitaikiusio“. Visa tai praeis. Reikia šypsotis, juoktis – tuomet juda visi veido raumenys ir stresas mažėja.
Derindama teorinius streso atpažinimo ir valdymo metodus, lektorė pasistengė iliustruoti kiekvienos kartos požiūrį į darbą, vertybes. Ji akcentavo, kad žmogus pirmiausia turi būti pats sau įdomus, tik tada jis gali būti įdomus kitiems. Dalyvavusieji seminare liko sužavėti unikaliu lektorės sugebėjimu perteikti informaciją pasitelkiant žodį, ekspresiją, kvapus, įvairius vaizdinius ir neįprastus daiktus.



<- Grįžti į atgal