Globėjų šeimų kalėdinis renginys

Prieš didžiąsias šventes susimąstome apie tai, ką turime brangiausio – šeimą ir artimuosius. Deja, Lietuvoje yra daug vaikų, kurių nepriglaudžia švelnios tėvų rankos.

Džiugu, kad gerumo vis dėlto netrūksta – visuomet atsiranda žmonių, kurie beglobiams vaikučiams suteikia ne tik saugią gyvenamąją aplinką, bet ir apgaubia juos begaline savo meile bei šiluma. Šiems geriems žmonėms – globėjams – pagerbti ir buvo surengtas šventinis renginys. Globėjų šeimų vakarą gruodžio 15 d. viešojoje bibliotekoje suorganizavo Elektrėnų socialinių paslaugų centras ir Socialinės paramos skyrius.

Vaikų globos namuose – 52 vaikai

Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius šešetą metų (iki 2014-ųjų) Lietuvoje sumažėjo vaikų globos įstaigų, taip pat ir globos namuose augančių vaikų. Tačiau Elektrėnų sav. vaikų, gyvenančių globos namuose, skaičius augo (išskyrus 2013 m.). Aldutė Jaseliūnė teigė, jog Elektrėnų savivaldybėje be tėvų globos gyvena 94 vaikai – 42 iš jų auga globėjų šeimose, daugiau nei 50 yra auginami vaikų globos namuose. Nors, palyginus su kitomis savivaldybėmis, šis skaičius nėra didelis, net ir vienas vaikas, augantis ne šeimoje, yra visuomenės rūpestis, o globėjai – puikus pavyzdys mums visiems. Už šį pavyzdį šeimoms, priglaudusioms vaikus iš globos namų, nuoširdžiai dėkojo Elektrėnų sav. meras Kęstutis Vaitukaitis, Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalytė Kutyrevienė ir Elektrėnų socialinių paslaugų centro vedėja Violeta Šimkūnienė. Globėjoms įteikta gėlių ir dovanų.
Už kasmetinį šiltą priėmimą ir jaukias patalpas padėkota Elektrėnų sav. viešosios bibliotekos direktorei Genei Dapkevičienei. Ji skaitančius ir aktyviai biblioteką lankančius vaikučius nudžiugino dovanėlėmis – knygutėmis-diskais, tušinukais. Muzikiniais sveikinimais šventinę nuotaiką kūrė Elektrėnų meno mokyklos mokiniai, taip pat Paramos šeimai tarnybos auklėtiniai, parodę spektaklį „Ką gali meilė“. Jame buvo visko – meilės, draugystės, pavydo ir skausmo. Šis spektaklis parodė, jog meilė nugali visas negandas, o gyvenimo esmė – skleisti meilę ir gėrį.
Globėjų šeimas pasveikino ir Kalėdų Senelis – išklausęs gausybę eilėraštukų, linkėjimų ir dainelių, jis išdalino net du maišus saldžių dovanų.

„Kažką po savęs palikti“

V. Šimkūnienė citavo vienos globėja norinčios tapti moters žodžius: „...noriu įprasminti savo gyvenimą ir kažką po savęs palikti.“ Šie žodžiai turėtų paskatinti žmones imtis gerų darbų ir priglausti mažylį iš vaikų globos namų. Geriausias apdovanojimas – tai dėkingos vaikučių akys. V. Šimkūnienė skaitė vaikų laiškus globėjams – nuoširdūs ir meilės kupini prisipažinimai sugraudino ne vieną: „Tu – mano angelas sargas“, „Ačiū, kad visada esi šalia“, „Ačiū, kad mane supratai ir palaikei“. Šie ir kiti švelnūs žodžiai – Jums, mielieji globėjai, mamytės, tėveliai, močiutės...



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų