Ar taps Elektrėnai Futbolo žvaigždžių kalve?

Birželio 12 dieną oficialiai buvo atidarytas Vaikų futbolo čempionatas ESFA 2008–2009 m. amžiaus grupėje ESFA A ir ESFA B; 2010–2011 m. amžiaus grupėje ESFA; 2012–2013 m. amžiaus grupėje ESFA A, ESFA B, ESFA C, ESFA D ir ESFA E; 2014–2016 m. amžiaus grupėje ESFA A ir ESFA B. Akys raibo nuo mažųjų futbolininkų spalvotos aprangos ir spindinčių jų akių. Šventėje dalyvavo Elektrėnų sav. administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius, Vilniaus apskrities futbolo federacijos prezidentas Ritas Vaiginas, Futbolo akademijos steigėjai – Vytautas Apanavičius ir Romas Ščiuka.

Silvija BIELSKIENĖ

 

Gediminas Ratkevičius pasveikino visus atvykusius į energijos miestą – Elektrėnus, ir pasidžiaugė, kad mato tiek daug komandų spalvotais marškinėliais: „Sveikinu su šia gražia futbolo švente, kurią jūs patys mums ir sau padovanojote. Noriu palinkėti teisėjams būti teisingiems, žaidėjams būti energingiems, sirgaliams būti sveikiems, kad galėtų sirgti už savo mylimą komandą. Tegul laimi stipriausieji.“ Vilniaus apskrities futbolo federacijos prezidentas Ritas Vaiginas, kreipdamasis į visus, kalbėjo: „Negaliu atsidžiaugti tokiu reginiu, kurį matau šiandien. Šitoks masiškumas, šitokie vaikai – būtent nuo to ir turi prasidėti futbolo paieškos. Mes dejuojame, kad mažėja vaikų, mažėja komandų, – tai akmenukas į Futbolo federacijos daržą, kuris turi matyti visą spektrą vaikų futbolininkų, pradedant tokiais mažais futbolininkais, kurie čia išsirikiavę, baigiant elitiniais. Mes pasigendame galimybės mažiems vaikams rungtyniauti, varžytis tarpusavyje, ir todėl Vilniaus apskrities futbolo federacija, kartu su įsteigta Vilniaus apskrities vaikų futbolo lyga, nusprendė pradėti organizuoti vaikų čempionatą, kuris tęsis iki rugsėjo mėnesio. Ir suteikėme galimybę visų vaikų amžiaus grupėms rungtyniauti, kad galėtų įvertinti savo pajėgumus. Tai yra didelis dalykas. Tad esu dėkingas Vaikų futbolo lygos iniciatoriams – Vytautui Apanavičiui, Romui Ščiukai, Vilniaus futbolo treneriui Viktorui Osetrovui, ir, žinoma, Elektrėnų savivaldybės vadovams – merui Kęstučiui Vaitukaičiui, administracijos direktoriui Gediminui Ratkevičiui, už tai, kad šio čempionato centras – Elektrėnai. Puikios oro ir žaidimo sąlygos, puiki aikštelė.“ Ir padėkojęs tėveliams, vaikams, palinkėjo gražių įvarčių ir kuo mažiau traumų. Ne veltui birželio 11 d. prasidėjo Europos futbolo čempionatas, tad Elektrėnai – 12 miestas, kuriame vyksta futbolo šventė.

Pakalbintas Vytautas Apanavičius labai džiaugėsi, kad pagaliau įvyko pirmasis turas, kuris vyko ir praeitą savaitę, bet dėl netinkamų oro sąlygų negalėjo atidarymo skelbti šiame stadione. „Noriu padėkoti organizatoriams, Elektrėnų savivaldybės atstovams, kurie mums šiandien suteikė ir finansinę pagalbą. Tai labai simboliška, kad Vilniaus apskrities čempionato atidarymas vyksta ne kažkuriame Vilniaus regiono mieste, bet Elektrėnuose.“ Paklaustas apie sunkumus, trukdžius, kurių galbūt neišvengė organizatoriai, V. Apanavičius atsakė: „Trukdžių nebuvo, labai puiki mūsų komanda – Ritas Vaiginas, Viktoras Osetrovas ir visa eilė stiprių žmonių, turinčių didelę patirtį, tad su sunkumais nesusidūrėme. Po šitų turų stebėsime, ką reikia koreguoti, ką galime keisti, bet labai džiaugiamės, kad šiandien įvyko pirmasis turas.“ Pasak V. Apanavičiaus, šiame turnyre dalyvauja 40 komandų, bet norinčių dalyvauti buvo žymiai daugiau. „Susidūrėme su infrastruktūros problemomis – Vilniuje ar kitose vietose negalėjome organizuoti tokio čempionato, nes aikštynų nuomos kaštai žymiai didesni, tad teko organizuoti Elektrėnuose. Kitais metais, jei komandų skaičius augs, turai turėtų vykti ne tik Elektrėnuose, bet gal ir Trakuose, Lentvaryje... Fenomenas, kad Elektrėnuose čempionatas komandoms nekainuoja – nei stadionų nuoma, nei teisėjavimas ar kt.“ Į klausimą apie rėmėjus V. Apanavičius atsakė, kad šiuo metu rėmėjai – Elektrėnų savivaldybė, logistikos „Finėjas“, nes neužteko laiko ieškoti daugiau rėmėjų. Kaip šioje situacijoje atsispindėjo futbolo federacijos veikla? „Pajautėme pozityvą, kad federacija neatstumia, nori dalyvauti, bet tolimesnių veiksmų kol kas nebuvo. Šiandien kvietėme federacijos atstovus, kad pamatytų, kokie tai renginiai, nežinau – atvyks-neatvyks, bet esmė – mes pristatėme federacijai visą projektą, kad šis B, C lygis yra labai svarbus nevystomame Lietuvos futbolo sektoriuje. Tai, ką mes dabar darome – futbole yra labai svarbu.“

Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius į teiginį, kad nėra tokio precedento, jog toks renginys vaikams būtų nemokamas, atsakė: „Labai keista ir labai gaila, kad nėra tokio precedento, tad labai džiaugiuosi, kad mes tai kuriame. Noras ir poreikis yra, mūsų pareiga – tarnauti visuomenei, tarnauti vaikams ir suteikti tokį malonumą, suteikti kokybiškas paslaugas, kad vaikai galėtų sportuoti, kad futbolas būtų populiarus. Kaip matome – futbolas populiarėja, daug sportuojančių vaikų, o tai rodo, kad yra poreikis, kurį reikia tenkinti. Mūsų tokia pareiga.“ Paklaustas, kaip kovėsi ir ar viską teisingai sudėliojo esant „covidinei“ situacijai, G. Ratkevičius atsakė, kad susidūrė, kaip ir visa šalis, su šiais iššūkiais, kuriuos turėjo įveikti: „Buvo apribojimų sportuoti, buvo apribojimų judėti, bendrauti ir pan., bet, kaip ir kitose sporto šakose, futbolininkai nenuleido rankų. Sportavo, ugdėsi, bandė bendrauti nuotoliniu būdu, kontaktiniu, kiek leido reikalavimai, neperžengiant ribų. Būtinai reikėjo išlaikyti tą fizinę formą, aišku, ji nukentėjo, tai matome iš garsiausių Lietuvos sportininkų, bet reikia siekti tų aukštumų.“

Į klausimą, kaip Ritas Vaiginas jaučiasi vėl būdamas Vilniaus apskrities futbolo federacijos prezidentas, atsakė: „Esu dėkingas savo vyrams, kurie ėmėsi iniciatyvos atgaivinti Vilniaus apskrities futbolo federacijos vykdomą veiklą. Ne paslaptis – 10 metų nesusiklostė santykiai su buvusia Futbolo federacijos vadovybe, teko išsiskirti, buvome pašalinti iš LFF narių. Pamanėme, jei nereikia mūsų paslaugų futbolo srityje, tai kam veržtis pro rakto skylutę ar lipti pro langą, tad nusprendėme tyliai, be didelės reklamos, daryti viską, kas susiję su futbolo plėtra. Galiu pasididžiuoti, kad mano iniciatyva įrengtos Vilniuje 4 aikštelės su sintetine danga, Širvintose atsirado aikštė, kiti rajonai užsikrėtė tuo pavyzdžiu, tad nebuvo taip, kad mes nieko neveikėme ir nedarėme. Rūpinomės veteranų, moterų futbolu, tačiau šiemet vaikų futbolo trenerių ir futbolo puoselėtojų Viktoro Osetrovo, Romo Ščiukos, Vytauto Apanavičiaus iniciatyva buvo pasiūlyta atgaivinti Vilniaus apskrityje vaikų futbolo pirmenybes, nes treneriai, kurie dirba su mažiukais, pasigenda varžybų, kurias organizuotų Futbolo federacija. Ir mes po ilgų diskusijų nusprendėme šitą terpę užpildyti. Ir štai – matome šiandienos vaizdą, kiek vaikų užpildė šitą čempionatą. Dalyvauja keturių amžiaus grupių vaikai keturiasdešimtyje komandų. Tai didžiulis skaičius. Keista, kad Lietuvos futbolo federacija nemato šios terpės, kai mažiukams futbolininkams irgi reikia suteikti galimybę sportuoti ir rungtyniauti, nes vien treniruotis neužtenka. Negalima galvoti tik apie elitinę lygą, stipriausius žaidėjus, reikia mąstyti ir apie antruosius, trečiuosius numerius, kurie ateityje gali užaugti stipriais futbolininkais. Dėl to su Futbolo federacijos lygos vadovais derinome tai, gavome pritarimą, dėkoju jiems, bet, manau, ateityje dar turėsime susėsti prie stalo ir aptarti šią situaciją. Nes be mažųjų, be masinio futbolo, nebus didžiojo futbolo. Todėl be galo esu dėkingas minėtiems treneriams ir Elektrėnų savivaldybės merui Kęstučiui Vaitukaičiui, administracijos direktoriui Gediminui Ratkevičiui už suteiktą galimybę – kad šių varžybų centras yra Elektrėnai, kurie turi puikią aikštę, dar vieną aikštę šalia gimnazijos. Čia bazė, centras, kur vyks Vilniaus apskrities vaikų futbolo lygos varžybos.“ Į klausimą, kas dar turi tokius puikius aikštynus aplink Vilnių, prezidentas atsakė: „Aikštynas aikštynui nelygu. Jei kalbėtume apie pilnų išmatavimų aikštes, tai aplink Vilnių įsirengę Širvintos, ir Vilniuje – 4 futbolo aikštės. Tai buvo 2011–2015 m., man dirbant Vilniaus administracijos direktoriaus pavaduotoju, tuo pačiu buvau LFF prezidentas ir inicijavau tokių aikščių atsiradimą prie mokyklų, išnaudojant apleistus stadionus. Suradome finansavimą, inicijavome šį projektą – ir atsirado tos aikštės. Mažesnės universalios aikštės mažiukams įrengtos Ukmergėje, Širvintose, Pabradėje, Šalčininkuose, tad yra kur rungtyniauti, ypač 6–10 metų amžiaus vaikų grupėms.“

Vilniaus treneris Viktoras Osetrovas pasidalijo mintimis apie idėją surengti tokį turnyrą: „Šį turnyrą pradėjome vystyti nuo lapkričio mėnesio. Tai buvo idėja – kad vaikai po karantino kuo greičiau išbėgtų į aikštelę. Turnyro atidarymas – tikra šventė. Aišku, iki Švedijos dar toli, bet pirmi žingsniai padaryti. Tikimės, kad šis turnyras bus pagerbtas ir federacijoje. Elektrėnų vadovybė mus palaikė, Vilniaus apskrities prezidentas atvyko, tikimės, kad ateityje geresniame lygyje varžybas pravesime.“

„Svajoju, kad savivaldybės vyrų komandai atstovautų tik Elektrėnų savivaldybės Futbolo akademijos žaidėjai“

Kalbinau Romą ŠČIUKĄ – Elektrėnų savivaldybės Futbolo akademijos techninį direktorių, vieną iš Akademijos steigėjų.

Pradėkime pokalbį nuo Jūsų. Kur augote, mokėtės?

Gimiau ir augau Elektrėnuose, todėl esu tikras elektrėnietis. Baigiau „Versmės“ gimnaziją, kurioje mokiausi nuo pat pirmos klasės ir sutikau daug puikių mokytojų. Labai didžiuojuosi tuo, jog esu elektrėnietis. Labai myliu savo kraštą ir čia gyventi man labai gera.

Kada susidomėjote futbolu ir kodėl būtent šia sporto šaka?

Iš tiesų futbolas nebuvo mano pirmoji sporto šaka, kuria pradėjau domėtis ir sportuoti. Nuo pirmos klasės, kaip ir dauguma lietuvių, lankiau krepšinio treniruotes. Tikrai gerai sekėsi, turėjau gabumų, bet 1994 m. pirmą kartą (bent jau nuo tų metų prisimenu) pamačiau Pasaulio futbolo čempionatą, kuris vyko JAV. Nežinau kodėl, bet tada mane futbolas sužavėjo, aš jį tiesiog įsimylėjau ir nuo to laiko tapau tikras futbolo, kaip sporto šakos, gerbėjas. Na, ir su kiemo draugais pradėjome žaisti futbolą kieme, nes tuo metu jokių futbolo treniruočių nebuvo. Mano tėtis taip pat jaunystėje žaidė futbolą už Elektrėnų miesto komandą, tad gal futbolas tiesiog buvo mano genuose, tik gaila, kad jis nesulaukė momento, kaip aš atkūriau futbolą mūsų mieste ir savivaldybėje ir pradėjau kurti naują futbolo istoriją. Bet tikiu, jog tėtis mane stebi iš viršaus ir didžiuojasi manimi.

Nuėjote ilgą kelią link Futbolo akademijos įkūrimo. Kieno tai buvo idėja? kodėl akademija? kas steigėjai?

Nuo 2014 m. su vyrų komanda pradėjome žaisti didįjį (11x11) futbolą ir per tuos metus pasiekėme labai daug. Vievyje tuo metu atsirado salės futbolo komanda, kuri taip pat pasiekė aukštų rezultatų. Atėjus laikui, sėdome su Vytautu Apanavičiumi prie stalo, pakalbėjome apie problemas, kurios neleidžia mūsų savivaldybėje progresuoti futbolui ir judėti į priekį, aptarėme savo vizijas, ko norėtume pasiekti, ką reiktų keisti, ir priėjome prie išvados, kad reikia kurti Vaikų futbolo akademiją ir sujungti visą savivaldybės futbolą į vieną organizaciją. Išdėstėme savo viziją Elektrėnų sav. administracijai ir po ilgo proceso, pritarus tarybai, sukūrėme tai, kuo dabar ir gyvename. Steigėjais tapome aš, Vytautas Apanavičius ir savivaldybė.

Ar ieškojote akademijos modelio pavyzdžių? Jei taip, gal teko susipažinti su jais ir pasisemti patirties?

Taip, su administracijos delegacija lankėmės Utenos ir Kėdainių miestuose, kur susipažinome su vietos futbolo modeliu. Tuose miestuose jau gan senos tradicijos, todėl mums dar reikia nueiti ilgą kelią, kad pasiektume jų lygį, tačiau mes pasiryžę judėti į priekį ir darysime viską, kad taptume ne tik gera akademija vaikams, kurie sieks aukštumų, bet ir puikia bendruomene, kuri apjungs ne tik mūsų vaikus, bet ir tėvelius, senelius ir visus miestiečius, kurie norės palaikyti mus futbolo varžybose.

Akademija – skambus žodis. Gal vaikai, be treniruočių, dar bus mokomi kokių papildomų disciplinų?

Šiuo metu mums svarbiausias yra futbolo treniruočių procesas, kvalifikuotų trenerių pritraukimas į Akademiją ir bendrų treniruočių vykdymas – gabiausi Elektrėnų ir Vievio vaikai turi treniruotis kartu ir dalyvauti Lietuvos čempionatuose. Šis procesas prasidės nuo rugpjūčio mėnesio – tokio precedento dar nėra buvę – ir mums buvo iššūkis tai padaryti, bet tikimės, kad viskas vyks sklandžiai. O prie kitų dalykų eisime nuosekliai.

Kuo Akademija skiriasi nuo kitų futbolo klubų ar būrelių?

Pagrindinis skirtumas yra tas, kad turime ilgalaikius tikslus. Tai vaikų, kaip futbolininkų, užauginimas ir jų integravimas į miesto vyrų komandą, o talentingiausi vaikai, tikimės, turės galimybę atstovauti ir geriausioms Lietuvos komandoms. Mums svarbi treniruočių kokybė. Nors realiai dirbame tik keletą mėnesių – rezultatai matomi. Turime puikių vaikų, žaidžiame daug varžybų su akademijomis iš kitų miestų ir matome, jog turime potencialo, tik reikia dirbti kryptingai, ir rezultatai ateis savaime.

Kaip sekėsi trenerių paieška? kiek jų dabar turite? ar jie visi vietiniai?

Pradžioje turėjome tris trenerius, bet dabar jų turime penkis. Tam, kad tobulėtume ir mūsų vietiniai treneriai turėtų galimybę mokytis iš specialistų su rimta patirtimi, į kolektyvą pakvietėme Donatą Gražulį, kuris yra Lietuvos moterų „futsal“ rinktinės vyr. treneris ir vyrų „futsal“ rinktinės antrasis treneris. Šiemet prie Akademijos prisijungė žmogus, kuris mus pakėlė ir su kiekviena treniruote kelia į aukštesnį lygį – tai Dainius Bučma. Šie žmonės tiki mūsų vizija, tikslais. Turi panašų požiūrį į daug dalykų, kas kolektyve labai svarbu. Šie specialistai treniruoti mūsų vaikų vyksta iš Kauno ir Vilniaus. Vienas treneris yra elektrėnietis. Na, o dar du, galima sakyti, vieviečiai, nors praeityje dirbo Vilniuje.

Pereikime prie čempionato. Kada jis prasidėjo? kiek komandų jame dalyvauja? kiek jų iš Elektrėnų savivaldybės?

Vilniaus apskrities vaikų futbolo lygos Elektrėnų sav. taurei laimėti čempionatą pradėjome birželio 5 d. Labai norėjome pradėti gegužės mėnesį, tačiau karantino ribojimai mus stabdė, o ir orai nebuvo dėkingi pilnavertiškai naudotis natūralios žolės stadionu. Čempionate dalyvauja 40 komandų, kurios rungtyniauja 4-iose amžiaus grupėse. Mūsų Akademijai atstovauja net 10 komandų (virš 140 vaikų), na, o dalyvių turime iš Kauno, Kaišiadorių, Trakų, Grigiškių, Širvintų, Vilniaus ir net Ukmergės.

Kada planuojama čempionato pabaiga?

Čempionato pabaigą planuojame rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje. Apdovanojimai vyks paskutinio etapo metu. Būtinai pakviesime ir Jus.

Kokios Jūsų svajonės? kokie ateities planai?

Ateities planai yra labai paprasti – sunkiai dirbti, kad mūsų vaikai turėtų sąlygas žaisti futbolą. Labai norime, jog pagerėtų infrastruktūra savivaldybėje, būtų visiškai sutvarkytas Elektrėnų miesto stadionas. Kad atsirastų dirbtinės dangos stadionas. Be šių dalykų yra labai sunku dirbti kokybiškai. Tačiau per tiek metų darbo matome, jog judame teisinga linkme, nors sunkumų labai daug. Nesvarbu, kad dar daug ko trūksta, kad turime kur tobulėti, bet lengviausia yra nieko nedaryti ir kritikuoti kitus, kurie kažką daro. Aš esu iš tų, kuris daro, o ne šneka. Labai tikiuosi ir žinau, kad man su mūsų akademijos kolektyvu tai pavyks pasiekti. Svajonės taip pat labai paprastos – kad savivaldybės vyrų komandai atstovautų tik Elektrėnų savivaldybės futbolo akademijos žaidėjai. Kad į tos komandos rungtynes susirinktų pilnas stadionas. Tikiuosi to sulaukti ir mėgautis ta akimirka.

Ir pabaigai...

Pabaigoje norėčiau padėkoti Elektrėnų sav. administracijai, kurie svariai prisideda prie mūsų veiklos, kurie tiki mumis ir palaiko. Išskirtinai tariu ačiū merui Kęstučiui Vaitukaičiui. Labai ačiū vaikų tėvams už gerus ir palaikančius žodžius. O labiausiai dėkoju mano mylimiems – mamai ir tėčiui, be kurių pagalbos nebūčiau užaugęs toks, koks esu.

Ta proga pakalbinau varžybas stebėjusią dviejų sūnų, lankančių Futbolo akademiją, mamytę Jūratę MIKALAUSKIENĘ.

 

Ir Jūsų vaikučiai dalyvauja varžybose. Ar sunkus buvo jų nueitas kelias iki varžybų?

 

Taip, mano abu vaikai lanko akademiją, o futbolą lankyti pradėjo dar tuomet, kai net nesivadino akademija. Šiaip tai labai džiaugiuosi, kad Vytautas Apanavičius su Romu Ščiuka ėmėsi šios iniciatyvos. Pirmiausia, prieš 4 metus, atvyko į Vievį treneris Edmundas Vencius, kuris tiesiog surinko vaikų, norinčių žaisti futbolą, grupę. Tai taip ir pradėjome. Buvo tiesiog smagu vaikams žaisti. Aišku, vyko ir varžybos, bet dažniausiai tik draugiškos. Reikėjo kokio nors juridinio įteisinimo tam, kad galėtų dalyvauti rimtesniuose turnyruose. O ir amžiaus grupė buvo tik viena – mišri. Tačiau po metų vaikų, norinčių lankyti, atsirado dar porą grupių, ir jau vienam treneriui buvo sunkoka visas grupes treniruoti. Taip pat norėjosi pretenduoti ir į NVŠ (Neformaliojo vaikų švietimo) krepšelio lėšas, tačiau ir čia reikėjo kito statuso. Ir štai atsirado vievietis futbolininkas Vytautas, kuris apsiėmė pagelbėti ir viską įteisinti. Neslėpsiu, pradžia buvo sunki. Tačiau su Vytauto entuziazmu ir gebėjimu įtikinėti, pasiekėm tai, ką dabar turime: vaikai treniruojasi ir dalyvauja varžybose pagal savo amžiaus grupes, visi turi Akademijos skirtas aprangas – tiek treniruotėms, tiek varžyboms. Kaip sakau, Vievyje (ir Elektrėnuose!) vaikai iš Futbolo akademijos atpažįstami iš ryškios aprangos.

 

Dėkoju už nuoširdų atsakymą.

Tikėkimės, kad visi linkėjimai išsipildys, o mažųjų futbolininkų gretos tik didės.

Ir Elektrėnai tikrai taps Futbolo žvaigždžių kalve!



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų