Apie švietimo įstaigų vadovų krizę

Savivaldybėse ir ministerijoje kalbame apie tai, kad trūksta iki 300 švietimo įstaigų vadovų. Oficialiai apie 200, bet turint omenyje, kad yra daug laikinai einančių pareigas, – gali būti daugiau nei 300. Sakoma, kad į konkursus mažai kas arba išvis „niekas" neina.

Apie švietimo įstaigų vadovų krizę

 

Savivaldybėse ir ministerijoje kalbame apie tai, kad trūksta iki 300 švietimo įstaigų vadovų. Oficialiai apie 200, bet turint omenyje, kad yra daug laikinai einančių pareigas, – gali būti daugiau nei 300. Sakoma, kad į konkursus mažai kas arba išvis „niekas" neina.

 

Kaip manote, kodėl taip yra?

Savivaldybių specialistai kalba, kad „nėra norinčių". Ar taip turi kalbėti šioje srityje dirbantys žmonės? Asmeniškai manau, kad ne. Jie turėtų mąstyti apie tai, ką galime padaryti, kad pritrauktume žmones, arba ko geriau nedaryti, kad žmonės ateitų.

Lyderių, kurie dirba švietime ir norėtų tapti vadovais, netrūksta. Per 2019-uosius ir 2020-uosius asmeniškai vedžiau pasirengimo kompetencijų vertinimui mokymus jau daugiau nei 400 žmonių. Paskutiniame vebinare šia tema dalyvavo 265 žmonės iš visos Lietuvos, kuriems uždavus klausimą „ar planuojate laikyti kompetencijų vertinimą?” Jų atsakymai iliustracijoje.

 

Mes suprantame, kad ne visi, kurie išsilaiko kompetencijų vertinimą nori būti vadovais. Pastebime, kad kompetencijų vertinimą išsilaiko daugiau žmonių, nei po jo atsiranda norinčių eiti į konkursą. Čia dar kartelį susiduriame su savivaldos lygmenyje kylančiais iššūkiais, kurie neskatina žmogaus ateiti į konkursą ir tapti švietimo įstaigos vadovu (-e). Per keletą metų kompetencijų vertinimus išlaikė šimtai žmonių – kur jie?

Vadovų trūksta ne dėl žemo kompetencijų vertinimo balo, o dėl to, kad savivaldybėse nėra sistemingai dirbama su būsimais vadovais.

 

Ką siūlyčiau daryti toliau:

 

1. Savivaldybių merams ir švietimo skyriams pradėti formuoti švietimo vadovų rezervą, kuriam būtų skiriamos minimalios, bet tikslingos investicijos į potencialių vadovų ugdymą;

2. Savivaldybėms peržiūrėti švietimo įstaigų vadovus apkraunančias nereikalingas funkcijas ir jas perimti arba perduoti tiekėjams (pavyzdžiui, visų dokumentų priežiūra ir tvarkymas, finansinių ataskaitų rengimas, ugdymo kokybei įtakos nedarančių dokumentų pildymas ir kita). Švietimo įstaigos vadovas turi vadovauti ugdymui ir komandai, o ne ,,tarnauti" statistikai;

3. Užtikrinti ,,gerovės paketą", kuris suteiktų papildomą motyvaciją. Verslo srityje yra įprasta darbuotojams apmokėti dantisto ir kitas paslaugas, galbūt suteikti nuolaidas viešosioms paslaugoms. Kodėl to negalėtų būti ir švietime? Ne tik vadovams, bet ir mokytojams. Jeigu negalime greitai pakelti atlyginimo, suteikime papildomas paskatas;

4. Vietoje „kontrolės" formų pereiti prie konsultavimo ir pagalbos. Dažniau vykdyti „įvertinamuosius" pokalbius (ne vieną kartą metuose, o dažniau), sutelkti arba apmokyti švietimo skyrių specialistus, kurie gali tai daryti;

5. Susitelkti į ugdymo kokybę stiprinančių veiksnių nuolatinį reflektavimą, remiantis Geros mokyklos koncepcija ir tarptautiniais tyrimais, kuriuose ne pažymys, egzaminai ar olimpiadų skaičius yra pagrindinis rodiklis, o kiekvienos švietimo įstaigos pažanga ir progresas (lyginant su savo įstaiga, o ne su kitomis įstaigomis).

 

P. S. Apjungti mokyklas ir paskirti 1 vadovą 3 įstaigoms – iš dalies beprasmis sprendimas. Tai lyg piršto amputavimas, kai virusas jau visame kūne. Sprendimas greitas, tačiau problemą sprendžia maksimaliai 2 metams.

Kelias sprendimo link paprastas, tačiau tam svarbi lėta lyderystė. Žvelkime bent 10 metų į priekį, negalvodami tik apie savo darbo vietas. Turime keletą gražių pavyzdžių, kai kaimo mokyklos atgyja, sutelkia bendruomenę ir pritraukia aplink gyventi jaunas šeimas, grįžusius iš užsienio mūsiškius ir pan.

Ačiū, kad skaitėte. Jeigu turite minčių, – drąsiai kreipkitės. Bendraukime.

Lukas BENEVIČIUS,

Švietimo konsultantas, pedagogas,

VšĮ Mokymosi mokykla vadovas 

 



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų