Antanas Guoga: „Žmogus gali viską“

„Trakuose ir kituose mažesniuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose matau daug potencialo, kuris iki šiol nebuvo išnaudojamas“, - sako kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą Antanas Guoga. Pasak jo, valstybė turi daugiau investuoti į švietimą, nes tai užtikrina šalies vystymąsi ir gerovę. Neseniai Australijos pilietybės atsisakęs buvęs Europos Parlamento narys taip pat įsitikinęs, jog Lietuvoje įmanoma sukurti tokias gyvenimo sąlygas, kad žmonės neemigruotų, o jau išvykusieji norėtų sugrįžti į tėvynę.

Antanas Guoga: „Žmogus gali viską“

„Trakuose ir kituose mažesniuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose matau daug potencialo, kuris iki šiol nebuvo išnaudojamas“, - sako kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą Antanas Guoga. Pasak jo, valstybė turi daugiau investuoti į švietimą, nes tai užtikrina šalies vystymąsi ir gerovę. Neseniai Australijos pilietybės atsisakęs buvęs Europos Parlamento narys taip pat įsitikinęs, jog Lietuvoje įmanoma sukurti tokias gyvenimo sąlygas, kad žmonės neemigruotų, o jau išvykusieji norėtų sugrįžti į tėvynę.

Verslininkas, filantropas ir politikas A. Guoga 2014-2019 metais dirbęs Europos Parlamente, šiemet sakė supratęs, kad laikas sukti į nacionalinę politiką. Dėl to jam teko atsisakyti Australijos pilietybės, bet A. Guoga įsitikinęs – Lietuvoje yra daug neatliktų darbų, o pasitelkęs savo patirtį, įgytą skirtingose pasaulio valstybėse, neabejoja galintis prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo.

- Kodėl nusprendėte, kad dabar atėjo laikas pasukti į nacionalinę politiką ir atsisakyti Australijos pilietybės?

- Matau, kad mūsų Seime trūksta profesionalių, kurti gebančių žmonių. Jiems trūksta patirties dirbant kitose pasaulio šalyse. Todėl norėčiau pasidalinti ta patirtimi ir sukurti Lietuvai geresnę ateitį. To noro vedamas nusprendžiau dalyvauti parlamento rinkimuose, tačiau mūsų šalies įstatymai reikalauja, kad žmogus, kandidatuojantis į Seimą, neturėtų kitos šalies pilietybės. Gerbiu Lietuvos Konstituciją ir eidamas į politiką noriu parodyti žmonėms, kad esu pasiruošęs aukoti Australijos pilietybę.

- Gyvenate Trakų rajone, kokias matote šio regiono stiprybes ir ko dar trūksta, kad žmonės norėtų čia apsistoti, kurti verslą?

- Gyvenimas mane atvedė į Trakus, čia susikūriau verslą – pastačiau poilsio ir pramogų parką „TonyResort“, kuris suteikė darbo vietą gausiam būriui Trakų ir apylinkių gyventojų. Taip pat čia pasistačiau namą. Gyvenu Trakų rajone ir, manau, natūralu yra siekti atstovauti žmonėms būtent to krašto, kur kasdien būnu ir aš. Tikrai matau, kad Trakai turi daug perspektyvų, kurios iki šiol nebuvo išnaudojamos. Manau, kad Trakai tikrai gali klestėti. Ne ką mažiau perspektyvų turi ir aplinkiniai miestai – Vievis, Lentvaris. Jau dabar susisiekimas tarp jų ir Vilniaus yra labai geras, o ateityje tik gerės. Manau, kad būtina dar daugiau investuoti į infrastruktūrą, gerinti žmonių gyvenimo sąlygas.

Nors daugelį metų kartojama, kad siekiant stabdyti emigraciją, būtina investuoti į regionus, paversti juos patraukliais gyventi, iki šiol padaryta per mažai. Vis dar turime sunkiai pravažiuojamus kelius, blogai aprūpintas ugdymo įstaigas. Rajonuose gyvenantys žmonės nusipelno turėti tokias pat gyvenimo sąlygas, kaip ir miesto gyventojai. Kalbu ir apie prieinamas medicinos paslaugas, ir apie gerai apmokamas darbo vienas. Regionuose pirmiausia būtina spręsti užimtumo klausimą.

Matome, kad pasaulis labai keičiasi. Tam, kad turėtumėte gerai apmokamą darbą, kartais net nereikia kelti kojos iš namų. Todėl kiekvienam turi būti prieinamas greitas ir pigus internetas. Darbas iš namų yra mūsų ateitis, o atėjus koronaviruso pandemijai tik dar labiau įsitikinome, kad būtina ieškoti lanksčių darbo sąlygų, naujoviškų sprendimų.

- Penkerius metus dirbote Europos Parlamente, kas buvo svarbiausia atstovaujant Lietuvą Europoje?

- Dirbant Europos parlamente man visuomet buvo svarbu, kad mus matytų kaip pažangią, o ne trečiojo pasaulio šalį. Lietuvos gyventojai yra išsilavinę, moka užsienio kalbas, yra savo sričių specialistai ne blogesni, nei Vakarų šalių atstovai. Visuomet stengiausi pasauliui parodyti, kad Lietuva yra pažangi valstybė, turbūt būtent todėl mane kviesdavo tokios žiniasklaidos priemonės kaip britų BBC ar amerikiečių CNN, kur galėjau pristatyti mūsų šalį. Siekiu, kad mūsų valstybės prestižas tik augtų, būtent to sieksiu ir savo darbu Seime.

- Esate ne vieno sėkmingo verslo savininkas arba dalininkas, sukūrėte nemažai darbo vietų. Kokios pagalbos reikia Lietuvos žmonėms, kad nuspręstų kurti savo verslus Lietuvoje ir steigtų naujas darbo vietas ypač regionuose?

- Žmogus gali viską. Mes patys galime sukurti sau ir kitiems darbo vietas. Kartais reikia tiesiog daugiau drąsos ar šiek tiek papildomų žinių. Kuo daugiau smulkaus ir vidutinio verslo turėsime, tuo konkurencingesni bus mūsų atlyginimai. Todėl labai svarbu yra skatinti, remti smulkųjį ir vidutinį verslą. Auganti ekonomika kuria gerovę visai Lietuvai, o verslo skatinimas gali prisidėti ir prie pensijų augimo.

Koronaviruso pandemija sudavė skaudų smūgį mūsų ekonomikai, todėl dabar ypač svarbu sukurti palankias sąlygas verslui ir vėl atsistoti ant kojų. Manau, kad kurortinėse vietose, tokiose kaip Trakai, kavinės, restoranai, apgyvendinimo vietos turėtų būti atleisti nuo PVM mokesčio. Matome daug užsienio šalių, kuriose PVM mokestis restoranuose, kavinėse, viešbučiuose yra ženkliai mažesnis nei Lietuvoje. Tai paskatintų žmones pradėti savo verslą ir kurti darbo vietas.

Kita problema, su kuria susiduria šiuo metu šio sektoriaus darbuotojai, yra nuolatiniai tikrintojai. Būtina sukurti sistemą, kuri padėtų žmogui sėkmingai vykdyti verslą, o ne tokią, kuri į duris pasibeldžia tik problemai iškilus ir bando ją išspręsti baudomis. Esame paskendę baudų kultūroje, žmonės prarado pasitikėjimą savo valstybe. Valstybinių įstaigų darbuotojai turi ne bauginti ir gąsdinti, o padėti.

 - Daugybę metų kartojama, kad švietimas yra šalies ateitis ir pažangos variklis, tačiau švietimo reformos stringa, o mokytojai, dėstytojai nėra patenkinti esamomis darbo sąlygomis. Kokius reformas inicijuotumėte?

 - Švietimas yra mūsų valstybės ramstis, užtikrinantis ateitį. Tačiau mūsų investicijos į švietimą yra pernelyg mažos. Viena mano svajonių - mokytojo profesija turi būti prestižinė. Todėl noriu kovoti dėl daug didesnių atlyginimo ir geresnių darbo sąlygų šios profesijos atstovams. Mokytojai, visą savo gyvenimą skyrę mūsų vaikų ugdymui, taip pat privalo gauti orias pensijas. Tačiau ne ką mažiau svarbu yra ir kelti mokytojo kvalifikaciją. Jis turi tapti autoritetu mums. Ateityje neturėtume matyti skurstančių mokytojų, kurie priversti už savo teises kovoti streikuodami. Nepamirškime ir dėstytojų, profesorių, kurie Lietuvoje taip pat yra neįvertinti.

- Prieš kelerius metus buvote įtrauktas į įtakingiausių pasaulio filantropų sąrašą. Kodėl nusprendėte skirti savo pinigus labdaringai veiklai?

- Manau, kad tie, kurie daugiau užsidirba, privalo dalintis su kitais. Vienas labdaringų projektų, prie kurių prisidėdavau maždaug 15 metų, buvo „Bėdų turgus“. Buvau didžiausias jo rėmėjų. Dirbau su gausybe kitų projektų, tarp kurių buvo ir įvairios švietimo iniciatyvos. Esu vienas Kauno informacijų profesinės mokyklos steigėjų. Ateityje žadu ir toliau dalyvauti labdaringoje veikloje, noriu savo pavyzdžiu įkvėpti ir kitus.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Darbo partijos kandidato vienmandatėje Trakų-Vievio rinkimų apygardoje Nr. 58 Antano Guogos politinės kampanijos sąskaitos. Užs. Nr. 311

 



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų