„Vijūno“ šokėjams žiūrovai plojo atsistoję

Jungtinis tautinių šokių kolektyvas, kurį sudarė Elektrėnų „Vijūno“ ir Kaišiadorių „Savingės“ šokėjai, liepos 29–rugpjūčio 2 d. atstovavo Lietuvai pasaulio muzikos ir šokių festivalyje Odoorne (Olandija).

Jau 31-ą kartą surengtoje šventėje dalyvavo 12 šalių kolektyvai: Baltarusijos folkloro ansamblis „Svitanak“, Bolivijos folkloro baleto grupė, šokių kolektyvas „Danzar“ iš Kolumbijos, Martinikos folkloro ansamblis „Tifermasc“, Meksikos folkloro grupė, liaudies šokių kolektyvai iš Rumunijos, Serbijos, Slovakijos, Turkijos, Pietų Korėjos ir Lietuvos. Festivalio šeimininkams atstovavo penki liaudies šokių ir folkloro kolektyvai iš įvairių šalies regionų.
Vėlyvą vakarą atvykusius į Odoorną kolektyvus pasitiko renginio organizatoriai: trumpas festivalio impresarijaus G. Nijhofo įžanginis žodis, dokumentinis filmas, supažindinęs su ilgamete SIVO festivalio istorija, ir netrukus susitikimas su savanorių šeimomis, nuoširdžiai globojusiomis šokėjus visas penkias dienas. Beje, pasaulio muzikos ir šokių įvairovę pristatantis festivalis organizuojamas vien tik rėmėjų lėšomis (renginio biudžetas per 200 tūkst. eurų), visi organizaciniai rūpesčiai (šokėjų apgyvendinimas, maitinimas ir kt.) gula ant savanorių pečių.
Puikiai suorganizuoto renginio programa – ir turininga, ir intensyvi. Pirmąją dieną – delegacijų priėmimas miesto merijoje, repeticijos, kolektyvų prisistatymas, tautinių kostiumų demonstravimas, vakare – 25 min koncertas didžiojoje GALA salėje, talpinančioje per 2 tūkst. žiūrovų. Pasibaigus Elektrėnų ir Kaišiadorių KC jungtinio kolektyvo pasirodymui nugriaudėjo plojimai – mūsų šokėjams įvairių šalių žmonės plojo atsistoję, taip įvertindami meistriškumą ir išsaugotą lietuviškų šokių autentiką. Tokių įsimintinų akimirkų festivalyje būta ne vienos. Kiekvieną dieną buvo numatyti du 15 min pasirodymai mažosiose scenose, 45 min parodomoji vakaronė – pasišokimai su žiūrovais. Iš viso „Vijūnas“ surengė 10 pasirodymų ir visi jie buvo labai šiltai sutikti. Olandų žiūrovai ypač džiaugėsi lietuvišku „Klumpakoju“, nes ir jų kalba šio senoviško apavo – klumpių pavadinimas skamba labai panašiai. Tarp koncertų arba po jų – smagi kultūrinė programa: ekskursija į olandų Rumšiškes – Drentės muziejų, liaudiškos muzikos vakarėlis vietinėje kavinėje, netradicinės sportinės rungtys, piknikai miestelio parke, šeimų suorganizuotos išvykos į įžymias Drentės provincijos vietas ir kt. Beje, festivalio dalyviai taip pat turėjo supažindinti su savo šalies tradiciniais patiekalais. Vieningai nutarę, kad karštą dieną labiausiai tiks šaltibarščiai su karštomis bulvėmis, neapsirikome – Ilonos ir Mindaugo gaminto patiekalo nebeliko per keletą minučių.
Įvairių pasaulio šalių muzikos, šokių, amatų kultūrą reprezentavęs festivalis baigėsi įspūdinga daugiataute eisena miesto gatvėmis. Jaudinantis finalo akcentas – su spalvotais balionais į dangų pakilusios šalių dalyvių ir SIVO festivalio vėliavos nepaliko abejingų. Stebėdami į aukštybes kylančią lietuvišką trispalvę kiekvienas suvokėme – kad ir kokie skirtingi bebūtume, esame labai panašūs pirmiausia žmogišku troškimu gyventi gražesniame, tobulesniame pasaulyje, išsaugoti ir puoselėti savo kultūrinį savitumą. „Kultūriniai mainai visiems buvo įdomūs ir naudingi, – sako kolektyvo vadovė Angelė Pačėsienė. – Pirmiausia maloniai nustebino apsilankymas merijoje. Šeimininkai visas delegacijas pasitiko lauke, po to pakvietė į vidų. Žavėjo nuoširdus mero ir kitų valdžios atstovų bendravimas, paprastumas. Jie parodė, kaip valgoma tradicinė olandų silkė, kurios teko visiems paragauti. Nuoširdūs sveikinimai, šiltas rankos paspaudimas, apsikeitimas dovanomis ir bendra nuotrauka – tokia buvo viešnagės pradžia. Į namus parsivežėme Odoorno mero dovanotas olandiškas klumpes. Apskritai nuoširdus svečių priėmimas – graži olandų tradicija. Kai kurios šeimos saviveiklininkus priima jau daug metų, beje, neišskiriant ir savivaldybės administracijos direktoriaus, kurio namuose taip pat buvo apgyvendinti mūsų šokėjai. Smagu, kad mūsų kolektyvu rūpinęsi du asistentai olandai paskutinę festivalio dieną paprašė lietuviškų tautinių kostiumų – juos vilkėdami pristatė koncertus, kartu su mumis žygiavo eisenoje miesto gatvėmis. Svarbu ir tai, kad renginio organizatoriai pirmiausia norėjo sužinoti, kas buvo padaryta ne taip, nes iš klaidų reikia mokytis ir jų nebekartoti.“
Pasauliniame SIVO festivalyje užsimezgė „Vijūno“ draugystė su olandų liaudiškų šokių kolektyvu, į savo renginį spalio mėnesį pakvietė Turkijos delegacija, pasikeista kontaktais su Baltarusijos ir Pietų Korėjos kolektyvais. Tad gali būti, kad gražų renginį primins ne tik padovanota SIVO festivalio vėliava, bet ir šių kolektyvų vizitai į Lietuvą!
Už šaunią kelionę nuoširdžiai dėkojame visai puikiai komandai – „Vijūno“ ir „Savingės“ šokėjams, abiejų kolektyvų vadovei Angelei Pačėsienei ir Kaišiadorių KC liaudiškos muzikos kapelijai „Geri vakarai“, vadovaujamai Vilmanto Kratavičiaus.
Šiuo metu po Gruziją keliaujantiems „vijūniečiams“ linkime kuo didžiausios sėkmės, o visiems likusiems čia – gražios lietuviškos vasaros!

Alma Jurgelevičienė



<- Grįžti į atgal