„Ten, danguje, jaučiuosi visai kitaip nei ant žemės“

Mėnuo pralėkė nepastebimai, ir vėl atėjo metas rašyti apie jauną ir talentingą žmogutį. Šį kartą pakalbinau devyniolikmetę Brigitą Jakonytę iš Pylimų kaimo (Vievio sen.).

Mergina yra baigusi Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) studijuoja garso režisūrą. Brigita turi išskirtinį pomėgį – domisi aviacija.
Kaip pati sako, aviacija pradėjo domėtis labai paprastai ir primityviai – pakėlusi akis į dangų, paslapčia stebėjo ore skriejančius plieninius paukščius. „Kai buvau maža, virš mano namų ganėtinai žemai praskriejo trys sportinio tipo lėktuvai, – pasakoja studentė, – tuo metu išsigandau, nes prieš tai niekada nebuvau mačiusi taip arti skriejančų lėktuvų, tačiau kartu su baime jaučiau kažkokį džiugesį ir norą dar bent sykį juos pamatyti.“ Vėliau orlaivius mergaitei teko stebėti gana dažnai pravažiuojant pro Paluknio aerodromą. Brigita šypsosi ir sako, kad jai, vaikui, tai palikdavo didelį įspūdį. Lėktuvus pro automobilio langą ji stebėdavo tol, kol tie išnykdavo už horizonto. „Manau, dar didesnį susidomėjimą aviacija paskatino tikriausiai daugeliui gerai žinomas vokiečių serialas „Medikopteris 117“, – juokiasi mergina, – man būdavo labai sunku atplėšti akis nuo ekrane skriejusio BK-117 modelio sraigtasparnio. Galbūt tai ir lėmė nenumaldomą potraukį sraigtasparniams?“
Rimčiau domėtis aviacija mergina pradėjo palyginti visai neseniai – po 2013 metų birželio mėnesį vykusios Vilniaus aviacijos šventės. „Iki šio renginio tik tyliai svajodavau apie galimybę pažvelgti į orlaivius iš arčiau, – prisipažįsta mergina, – o šios šventės metu pirmą kartą iš arti pamačiau sraigtasparnio pilotų kabiną ir šis vaizdas atmintyje bei širdyje pasiliko, ko gero, visam laikui. Viena iš svajonių buvo įgyvendinta.“ Vilniaus aviacijos šventės metu mergina sutiko šioje srityje dirbančių žmonių, kurie ją stipriai motyvavo ir pakeitė požiūrį į tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma.
Jaunoji aviacijos mėgėja prisipažįsta, kad šioje srityje kol kas yra tik tyli pradedančioji, kuri stengiasi kuo daugiau pamatyti, sužinoti ir pažinti. Brigita dalyvavo ne vienoje aviacijos šventėje, yra aplankiusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos Aviacijos rinktinės bazę bei Lietuvos karinių oro pajėgų NATO bazę. Mergina stengiasi visur nešiotis fotoaparatą, kad galėtų užfiksuoti dangumi skriejančius orlaivius. Keletą nuotraukų ji pateikė Lietuvos aviacijos muziejaus surengtam konkursui „Muziejus pro fotoaparato objektyvą“ ir, kaip pati sako, visai netikėtai laimėjo 3-iąją vietą.
„Vieną didžiausių įspūdžių man paliko šią vasarą įvykęs pirmasis skrydis sportiniu dviviečiu lėktuvėliu iš Paluknio aerodromo, – su džiaugsmu pasakoja Brigita. – Po skrydžio vis nepalioviau kartoti: „Visuomet žinojau, kad skristi yra gera, bet kad taip neapsakomai gera – jau buvau pamiršusi.“ Tuomet mergina turėjo galimybę trumpam paimti į savo rankas vairalazdę ir pajausti, ką reiškia, kai nuo tavo rankos mosto priklauso skrydis. „Ten, danguje, jausmas visai kitoks negu ant žemės, – svajingai kalba studentė, – skrisdama pamiršau visas problemas, visus planus, tiesiog mėgavausi skrydžio laisve.“ Paklausta, ar nebuvo baisu, Brigita atsako: „Žinoma, buvo akimirkų, kai širdelė virptelėdavo iš jaudulio, bet, manau, būtų keista, jei taip nebūtų atsitikę. Tikras noras nugali baimę. O ir šalia sėdėjęs pilotas drąsino.“
Brigitai aviacija yra tik hobis, tačiau jis užima nemažą vietą merginos širdyje. „Vis dar su džiaugsmu stebiu dangumi skriejančius orlaivius, – atvirauja studentė, – ir kol kas neturiu atsakymo, kodėl domina aviacija. Širdis visuomet suvirpa iš džiaugsmo išgirdus skrendančio lėktuvo garsą.“
Po pokalbio su Brigita buvau įkvėpta jos ryžto ir atkaklumo siekti savo svajonių. Linkiu jai nepritrūkti kantrybės ir pastangų siekiant gyvenimo tikslų.

Rimantė Jagelavičiūtė



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų