Arvydo Vyšniausko knygos „Vasario vyšnia“ pristatymas Kazokiškėse

Vėlyvą gegužės 28 dienos popietę į kultūros skverą Kazokiškėse rinkosi Kazokiškių seniūno Arvydo Vyšniausko artimieji, bičiuliai, kolegos, Kazokiškių kaimo gyventojai ir svečiai. Čia buvo pristatyta, ilgai brandinta pirmoji Arvydo Vyšniausko knyga „Vasario vyšnia“.

„Vasario vyšnia“ – tai autoriaus dialogas visų pirma su savimi, o jau paskui su artimais, brangiais žmonėmis, su kuriais suvedė likimas, apie gyvenimo džiaugsmus ir rūpesčius, apie vertybes, kasdienybę ir šventes.

Vasarį – šalčiausią metų mėnesį – pozityvios mintys, pamąstymai, ieškojimai atsakymų į daugybę iškylančių klausimų, pagarba žmonėms, apie kuriuos kalba Arvydas eilėraščiuose, paverčia jaukiu, šiltu mėnesiu. Tam dar labiau pasitarnauja fotografijos, kurios ir papildo eilėraščius ir iliustruoja jautrų Arvydo Vyšniausko požiūrį į gamtą, į gyvenimą. „Dažnai pagalvoju, kad eilėraščiuose išsakyta mintis yra pratęsiama fotografijose, taip išsaugant vientisumą ir gyvenimo pilnatvę”, – kalbėjo renginyje dalyvavusi LNRS narė, Elektrėnų sav. literatų klubo „Strėva“ pirmininkė Vilija Dobrovolskienė.

Renginio pradžioje nuskambėjo V. Kernagio daina „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“, kurią atliko Vievio Jurgio Milančiaus mokyklos Kazokiškių skyriaus mokytoja Vita Norkūnienė ir Kazokiškėse gyvenantys Alvyra ir Jonas Gliaudeliai. Akordeono garsai, švelniai ir romantiškai skambantys balsai, dainos žodžiai nuteikė visus pakiliai ir šventiškai, kad net smarkiai lyjantis lietus netemdė puikios susirinkusių žiūrovų nuotaikos. Renginio vedėjos – Kazokiškių kultūrinių renginių organizatorė Vaida Belickienė ir Kazokiškių bibliotekininkė Daiva Pileckienė, renginį pradėjo skaitydamos A. Vyšniausko eiles, Kazokiškių gyventojų vardu sveikino gerb. Arvydą, linkėjo didžiausios sėkmės ir įkvėpimo rašant bei padovanojo simbolinę dovaną – vyšnią, linkėdamos kad ji duotų gausų derlių, o ateityje užauginti vyšnių sodą, po kurį būtų gera vaikščioti ir mėgautis saldžiomis vyšniomis. Toliau autorių kalbino gerb. Vilija Dobrovolskienė.

Kaipgi prisirpo ta „Vasario vyšnia”? „Iš pradžių tik taip užsirašinėjau, bet, žiūriu, jau po truputį kaupiasi užrašai. Galvoje mintis – o jei dings rankraščiai... O dar šeimos taryba paragino. Taip ir atsirado ši „Vasario vyšnia“. Beje, dar draugai ir šeima pasiūlė, tai ir nuotraukų savų pridėjau, kad spalvų būtų. Knygoje praktiškai visi eiliuoti tekstai (taip vadinu savo eiles) yra pagrįsti faktais ir atsitikimais. Kartais būna tiesiog taip, kad koks žodis sukelia minčių pliūpsnį ir gimsta eiliuotas tekstukas. Na, o kalbančios galvos TV ekrane tikrai daug peno eiliuoti suteikia. Ir dar. Pradžia tam padaryta buvo svečiuojantis Elektrėnų savivaldybės literatų klubo „Strėva“ almanache „Sidabruoja amžinybės nytys“, dar anksčiau lankantis Šėtoje, Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejuje vykusiuose renginiuose”, – pasakojo A. Vyšniauskas.

Knygoje esantys eilėraščiai lyg suskirstyti į tris temas – viena iš temų yra Kazokiškės. Kadangi čia jau beveik metus A. Vyšniauskas dirba seniūnu, eilėraščiuose yra pasakojami šio krašto džiaugsmai ir skauduliai, pažintys su gyventojais, gamta, kasdieniai darbai – sniego valymas nuo kelių žiemos metu, aplinkos tvarkymas, pagalba vienišiems, vargstantiems. Antroji tema – Lietuva, tai vėl kelionės, įžymios tėvynės aplankytos vietos, šių dienų aktualijos. Ir trečioji tema – tiesiog nutikęs įvykis, pamatytas paukštis, sutiktas kolega ar draugas. Ši knyga, tai tarsi eiliuotas dienoraštis.

Arvydas Vyšniauskas skaitė eilėraštį „Jau arčiau Kazokiškių“: „Šokio ratelin įtraukia jie tave... Atrodo, laukė jie manęs, Kad būtume arčiau visų, Valstybės dieną švenčiančių sykiu.” „Gera klausytis eilių ir prisiminti tą šventę“, – šypsojosi p. Silvija, dalyvavusi šventėje ir į šokio ratelį pakvietusi gerb. Arvydą.

Kodėl „Vasario vyšnia“? „Vasaris – šalčiausias žiemos mėnuo, vyšnia – skaniausia vasaros uoga“, – kalbėjo gerb. Vilija pasakodama apie knygą. „Vasaris – tai vyšnia ant viso žiemiško pyrago. Tu ragavai jo? Ir kaip jis tau – Vasario skonis su vyšnia.” (eilės iš Arvydo Vyšniausko eilėraščio „Vasario vyšnia”). Atrodo, kad vasaris nebe toks šaltas, tai ir norisi ragauti tas raudonas saldžias vyšnias.

Muzikinių intarpų metu skambėjo Vytauto Babravičiaus ir Vytauto Kernagio dainos. Nuostabūs Vitos, Alvyros ir Jono balsai, gitaros skambesys, šiltas pasirodymas – malonu ir jautru buvo klausytis ir pritarti.

Renginį stebėjo Seimo narys Kęstutis Vilkauskas. Jis gerbiamam Arvydui linkėjo nesustoti rašyti, išleisti antrą knygą ir įstoti į Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungą. Ir įkvėptas Arvydo eilių, gerb. Kęstutis padeklamavo savo kūrybos ketureilį skirtą knygai „Vasario vyšnia“: „Kai tu gimei, bangavo marios, ir gatvės vyšniomis žydėjo, o meilės ir širdies tyrumo dangus į lopšį tau įdėjo.“ Atsidėkodamas už sveikinimus A. Vyšniauskas Seimo nariui įteikė savo knygą su autografu dovanų.

Gerb. Vilija pakvietė Arvydo eilių paskaityti ir renginyje dalyvavusias jo dukras Ievą ir Gintarę. Merginos pasakojo, kaip kasdien gaunančios ne tik žinių, kaip sekėsi šiandien tėčiui, bet ir eilėraščių. Linkėjo tėčiui ir toliau kurti, rašyti apie tai kas aktualu, nebijoti garsiai to pasakyti ir neprarasti humoro jausmo.

Knyga „Vasario vyšnia“ yra gausiai iliustruota paties Arvydo darytomis fotografijomis, kurios buvo parinktos ir pritaikytos kiekvienam eilėraščiui. Gerb. Vilija Dobrovolskienė teiravosi autoriaus, kuri mūza buvo pirmoji – fotografija ar poezija. Fotografuoti Arvydas pradėjo dar jaunystėje, kuomet dar nebuvo išmaniųjų telefonų ar ištobulintų fotoaparatų, kuomet nuotraukas ir foto juostas reikėjo ryškinti tamsoje. Rašyti eiles A. Vyšniauskas pradėjo prieš 11 metų, pradžioje eiliuoti sveikinimai, o vėliau ir sudėtingesnės eilės. Sukurtus eilėraščius autorius pirmiausia paskaito savo šeimai – dukroms ir žmonai, kurios ir yra didieji eilių kritikai ir vertintojai. Gerb. Arvydas užsiminė ir apie antrą knygą, kad jau yra kuriami ir renkami eilėraščiai, tik laiko klausimas, kada bus „užauginta“ antroji „Vasario vyšnia“.

Renginiui einant į pabaigą svečiai ir bičiuliai, kolegos nuoširdžiai sveikino Arvydą ir linkėjo kuo didžiausios sėkmės. Kazokiškių bendruomenės vardu sveikinimo žodžius tarė pirmininkas Stasys Virganavičius, linkėjo kuo didžiausios sėkmės. Autorių kalbinusi gerb. Vilija linkėjo kuo greičiau parašyti antrą knygą ir įteikė dovanų vyšnių tortą.

Renginyje dalyvavęs Elektrėnų savivaldybės tarybos narys Gintaras Jančiauskas taip pat sveikino savo paties kurtomis eilėmis: „Dėkoju Arvydui, už galimybę būti čia, kur nėr nei pykčio, nei nuodėmei minčių ir vieno tik prašau, rašyk, nestok, brolau, nes taip gyventi prasmingiau.“ Jaunimo asociacijos „Ąžuolas“ atstovės Aistė ir Andželika džiaugėsi turėdamos galimybę dalyvauti knygos pristatyme, džiaugėsi, kad jų kaime vyksta tokie renginiai. Kolektyvo vardu sveikinimo žodžius tarusi Angelė Jankūnienė, užsiminė, kad rytiniai susirinkimai visuomet prasidėdavo seniūnui Arvydui skaitant savo kurtas eiles. Kazokiškių seniūnaitis Giedrius Davidavičius sveikino autorių Zabarijos kaimo vardu, Kazokiškių vaikų dienos centro pedagogės Indrė ir Vaida juokavo, kad sueiliuoti dar nepavyks, bet kitos knygos pristatymui stengsis pasveikinti eiliuotai. Visi klausytojai autoriui linkėjo nesustoti ir kurti toliau, užauginti kuo didesnį vyšnių sodą. Savo ruožtu gerb. Arvydas padovanojo savo knygas su autografais Kazokiškių bibliotekai ir bendruomenei.

Ir pabaigoje nuskambėjo Vytauto Kernagio daina „Mūsų dienos kaip šventė“, prie Vitos, Alvyros ir Jono prisijungė visi renginyje dalyvavę svečiai ir bičiuliai. Toks smagus, šiltas, pilnas gerų emocijų, puikios nuotaikos bei plačios šypsenos buvo Arvydo Vyšniausko knygos „Vasario vyšnia“ pristatymas.

Kazokiškių kultūros klubas ir Kazokiškių biblioteka nuoširdžiai dėkoja gerb. Vilijai Dobrovolskienei už pagalbą organizuojant renginį, už perskaitytas eiles, kurios nuspalvino šį renginį, taip pat ir Alvyrai, Vitai ir Jonui už nuostabius balsus ir muziką.

 

Vaida BELICKIENĖ,

Kazokiškių kultūrinių renginių organizatorė



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų