Kuo griežtesnės bausmės, tuo sunkesnė įkalintų asmenų socialinė integracija

Įkalintų asmenų socialinė integracija tampa sunkesnė, jei taikomos didesnės bausmės. Tokie svarstymai išsakyti tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje “Įkalintų asmenų socialinė integracija: moksliniai tyrimai ir jų praktinis pritaikomumas“, kuri Vilniuje vyksta spalio 12-13 dienomis.

Konferencijos dalyvius sveikinęs Teisingumo ministras Juozas Bernatonis minėjo, jog šiuo metu Lietuvoje ypatingas dėmesys yra skiriamas nuteistųjų resocializacijos sistemos reformai. Anot ministro, dar prieš keletą metų buvo iš esmės reformuota probacijos sistema, siekiant sukurti priemones efektyviai iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų integracijai į visuomenę ir jų elgesio korekcijai, kad pastarieji ateityje nebedarytų naujų nusikaltimų.
J.Bernatonis atkreipė dėmesį, kad šios reformos metu buvo įgyvendintos priemonės, skatinančios alternatyvių sankcijų taikymą, į nuteistųjų resocializacijos vykdymą įtraukti visuomenės atstovai – asociacijas ir savanoriai, įteisintas asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, socialinio tyrimo išvadų rengimas, probacijoje pradėtos naudoti elektroninio stebėjimo priemonės (elektroninis monitoringas). Šie darbai pamažu duoda savo rezultatus: asmenų, išėjusių iš įkalinimo įstaigų ir vėl į jas sugrįžusių kasmet, sistemingai mažėja, o įkalinimo įstaigose nuo 2012 m. laikomų asmenų skaičius sumažėjo keliais tūkstančiais.
Lietuvos įgyvendintos priemonės efektyvios ir per ilgą laiką turės esminės įtakos kalinių skaičiaus mažinimui, tačiau šiuo metu Lietuvos situacija pagal kalinių skaičių yra taisytina. Pasak Europos kriminologų asociacijos pirmininko, Vokietijos Greifsvaldo universiteto prof. dr. Frieder Dünkel, 100 tūkst. gyventojų mūsų šalyje tenka 315 įkalintųjų. Mūsų šalį Europoje lenkia tik Rusija (467 įkalintųjų) ir Baltarusija (335 įkalintieji). Vokietijoje šis skaičius siekia tik 76.
Anot profesoriaus, kuris analizavo baudžiamosios politikos vaidmenį ir baudimo praktiką Europoje, Lietuvoje problema yra ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Mokslininkas minėjo, jog 70 proc. visų Vokietijoje skiriamų bausmių yra piniginės baudos, tuo tarpu Lietuvoje apie 50 proc. visų bausmių yra realios laisvės atėmimo bausmės, todėl Lietuvos baudžiamosios politikos instrumentai, keičiant laisvės atėmimo bausmes į pinigines baudas už baudžiamuosius deliktus galėtų būtų intensyvesni.
„Tyrimai rodo, kad viešieji darbai, kurie pakeičia trumpą laisvės atėmimo bausmę, yra efektyvesnė bausmė nei reali laisvės atėmimo bausmė“, - sakė prof. Dr. F. Dünkel.
Prof. dr. Ineke Pruin iš Berno universiteto (Šveicarija) savo pranešime kalbėjo apie tai, kaip šiuo metu Europos šalyse veikia įkalintų asmenų integracijos sistemos. Anot jos, siekiant sėkmingesnės kalinių integracijos į visuomenę, reikėtų geriau prognozuoti kalinių paleidimo laiką ir užtikrinti geresnius ryšius tarp institucijų, kurios užtikrina nusikaltusio asmens bausmės atlikimą ir integraciją po bausmės atlikimo.
Vilniaus Universiteto prof. dr. Gintaras Švedas, vienas iš bausmių sistemos Lietuvoje reformatorių, pristatė baudžiamosios ir bausmių vykdymo politikos istorinę apžvalgą. Jis priminė, jog daugiausia realių laisvės atėmimo bausmių Lietuvoje buvo skiriama 1990-1998 metais, kuomet mūsų valstybė išgyveno pereinamąjį laikotarpį. Anot G.Švedo, tuo metu per metus buvo padaroma apie 50 tūkst. nusikaltimų ir tai buvęs tikras nusikalstamumo iššūkis Lietuvos valstybei. Tolesnė bausmių sistemos raida leidžia palaipsniui mažinti nuteistųjų skaičių, tačiau, anot G.Švedo, Lietuvoje probacijos priemonėms keliami tokie reikalavimai, kad jos dar yra sunkiai pritaikomos.
Įkalintų asmenų socialinė integracija yra vienintelis konstitucinį pagrindą turintis laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslas. Mokslininkai kelia klausimą, ar Lietuvoje toks dažnas ir itin ilgam terminui laisvės atėmimo bausmės taikymas nepadaro visuomenės nesaugesne, ar ilgas įkalinimas palieka galimybių asmens integruotam gyvenimui visuomenėje? Tyrimai rodo, kad dauguma buvusių kalinių, nepaisant itin nepalankios socialinės padėties, toliau gali gyventi nenusikalsdami, tačiau tam būtina sukurti atitinkamas sąlygas. Jos itin nepalankios, jei įkalinimas yra ilgas, orientuotas į paprastą „atsėdėjimą“, neturint darbo ir trumpalaikių išvykų galimybių, nutraukus ryšius su artimaisiais bei matant tik itin miglotas lygtinio paleidimo perspektyvas.
Konferencija, kurią organizavo Lietuvos teisės institutas, Teisingumo ministerija bei Kalėjimų departamentas ir iš dalies finansuoja Lietuvos mokslo taryba, skiriama 15-os metų bausmių vykdymo Teisingumo ministerijos sistemoje sukakčiai paminėti. Prieš 15 metų bausmių vykdymo funkcijų perėmimas iš vidaus reikalų sistemos buvo svarbus žingsnis link tampresnės bausmių vykdymo proceso sąsajos su teisingumo vykdymo sistema.

Ineta Stravinskaitė - Janavičienė, Lietuvos teisės institutas



<- Grįžti į atgal