Vytautui Mačerniui – 100

LR Seimas 2021-uosius paskelbė poeto Vytauto Mačernio metais. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. birželio 5 d. sukanka 100 metų, kai gimė poetas Vytautas Mačernis, taip pat įvertinant jo filosofinės, intelektualios poezijos svarbą lietuvių kultūrai.

Šia proga Elektrėnų viešoji biblioteka sukūrė virtualią parodą trumpam, bet labai turtingam poeto gyvenimui ir kūrybai atminti. V. Mačernis žuvo 1944 m. spalio 10 d. Žemaičių Kalvarijoje nuo atsitiktinio ir vienintelio tą dieną kritusio sviedinio skeveldros. Jam buvo tik 23-eji. Parodos virtualiais puslapiais dar kartą keliavome poeto kūrybos, literatūrinio dienoraščio, laiškų takais: „Po ūkanotu nežinios dangum“, „Poezija“, „Sielos paveikslas“, „Vėl žemės ilgesy“, „Mokinio skaitiniai“, rinktinės „Man patiko tik vandenys gilūs“, „Praeinančiam pasaulyje praeisiu“. Susipažinome su Tomo Sakalausko, Virginijos Balsevičiūtės, Viktorijos Daujotytės knygomis, kuriose analizuojami Vytauto Mačernio tekstai, gyvenimas. O pristatydama Aldonos Ruseckaitės biografinį romaną „Dūžtančios formos“, muziejininkė ir prozininkė drąsiai kviečia iš naujo pažinti šį poetą. Knygoje visiškai naujai ir netikėtai suskamba ir V. Mačernio mylimosios 97-erių Bronės Vildžiūnaitės istorija ir mintys. Virtualią parodą galite pažiūrėti https://www.facebook.com/biblioteka.elektrenai.lt/videos/341145470580245.

Jauniausiam lietuvių klasikui skirta paroda „Aš vėl žemės ilgesy...“ galime pasigrožėti ir pačioje bibliotekoje.

„Elektrėnų žinių“ informacija

Pinu minčių nėrinius

Miniatiūra

Kai už lango vėjai lanksto dar nuogas medžių šakas, kai vienatvė pažeidžia širdį, jausmus ir mintis, kai kankina nerimas, liūdnos nuojautos ir neišsipildantis meilės ilgesys, kai nerandu atsakymų į egzistencinius jaunosios žmonių kartos klausimus, kai paklystu gyvenimo labirintuose – tada atsiverčiu Poeto filosofinius apmąstymus, būdingus to meto neoromantikų, žemininkų kartai: „Mes patys esame šviesa, mes patys esame saulė, todėl neaimanuokime, jei aplinkui tamsu, jei mes nemokame sau kelio nušviesti. Kiekvienas nešam sielą lyg žibintą.“

Ypatingo, išsiskiriančio talento tragiškos lemties V. Mačernis svajonėse regėjo savo gimtinės ateities vaizdus, mokė mylėti žmones ir žemę. Vaizdingai apdainavo Šarnelę. Jo poezijos žanrų skalė plati: sonetas, trioletas, giesmė, vizija, filosofinė miniatiūra...

Skaitau ir skaitau Poeto žodžius:

„Mes nežinome kam, bet gyventi, kurt ir juoktis pasauly – puiku“!

Ona Gražina MALERAVIČIENĖ