Medžioklės trofėjai – gamtos menas ir mokslinių duomenų bazė

Gegužės 30 d. Žagarės dvaro rūmuose (Joniškio r.) atidaroma Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) medžioklės ir žvejybos trofėjų paroda „Žagarė 2015“. Trofėjai nacionalinei parodai pristatomi per regionines medžiotojų ir žvejų organizacijas, LMŽD nares.

Tokios trofėjų parodos vyksta kas treji metai. Šiemet trofėjai bus eksponuojami ypatingoje vietoje – Žagarės dvaro rūmuose. Jie kažkada priklausė grafui Dimitrijui Naryškinui, Lietuvos tauriųjų elnių populiacijos „krikštatėviui“, kurio laukinių žvėrių auginimo ir medžioklės pomėgiai lėmė, kad dabar galime didžiuotis šių Europoje ypatingai pagerbtų žvėrių grynakraujės bandos gausa.
Parodai pateikiami briedžių, elnių, stirninų ragai, šernų iltys, vilkų kailiai ir kaukolės, lapių, mangutų, barsukų ir bebrų kaukolės bei įvairūs svečiose šalyse sumedžiotų žvėrių trofėjai. Visus trofėjus vertina Tarptautinės medžioklės ir gyvūnų apsaugos tarybos (CIC) sertifikuoti matuotojai, trofėjų ekspertai. Elninių žvėrių ragai nacionalinei parodai pateikiami po įvertinimo trofėjų apžiūrose regionuose. Parodai taip pat pateikiami ir ypatingą statusą turi nestandartiniai ragai ar kaukolės, jų vertinimas atliekamas nemokamai, parodoje vadinamosioms „gamtos išdaigoms“ skiriama atskira rūmų salė.
Kuo reikšmingos medžioklės ir žvejybos trofėjų parodos? Kokių ir kiek laukinės faunos atstovų Lietuvoje turime – atsakymus pateikia medžiotojų ir gamtininkų atliekamos gyvūnų apskaitos, o kokia populiacijų būklė – daugiausia reikšmingų rodiklių suteikia trofėjų parodos, į kurias pristatoma Lietuvoje sumedžiotų kanopinių ir plėšriųjų žvėrių fizinę būklę, išsivystymą, amžių ir daug kitų duomenų žinovams atskleidžiantys trofėjai.
Pasak Rimanto Baleišio, zoologo, biomedicinos mokslų daktaro, CIC medžioklės trofėjų eksperto bei Lietuvos medžioklės trofėjų rejestro sudarytojo, kiekvienas trofėjus brangus medžiotojui, tačiau jei jis neįvertintas parodoje – tai tik kaulinio audinio gabalas. Galbūt jis kelia gražius prisiminimus šauliui, puošia medžioklės namelio sienas, bet be „paso“, kuriame tiksliai dokumentuota, kur ir kada žvėris sumedžiotas, kada ir kieno įvertintas, išliekamosios vertės trofėjus neturi. Tai reiškia, kad ir gyvūno funkcija gamtoje, ir medžiotojo vaidmuo dalyvaujant laukinių populiacijų valdymo procese nuėjo perniek.
„Gyvūno trofėjus yra tarsi informacijos laikmena. Nereikia pamiršti, kad, tarkim, elninių žvėrių ragai yra tikslus ekologinės būklės gamtoje indikatorius. Susistemintos trofėjų kolekcijos yra kauliniame audinyje užkonservuota duomenų bazė apie ekologinę būklę Lietuvoje skirtingu laiku, skirtingose vietose. Jei kada nors trofėjai bus tiriami, pvz., norint nustatyti radioaktyvių medžiagų paplitimą Lietuvos teritorijoje per Černobylio avariją ir vėliau, nagrinėjami kiti duomenys, tai tiksliai įvardintos vietovės, sumedžiojimo laikas turės ypatingai svarbią reikšmę. Nereikėtų nuvertinti netradicinių, keistų požymių turinčių, pažeistų ragų. Medaliu jie gal ir nebus įvertinti, tačiau šaulys turės unikalų, vienetinį trofėjų. Įdomus jis bus ir mokslininkams, nes suteiks informacijos apie konkretų individą: kas jam nutiko arba kuo jis sirgo, informuos apie geras ar blogas, tačiau objektyvias tendencijas, atsirandančias populiacijoje ar atskirame faunos areale. Turime rūpintis savo gamta, tausoti savo fauną, o įprasmindami savo veiklą, medžioklę, palikti po savęs tinkamai nuveiktus darbus, į ateitį pasiųsti ne tik atsparias laikui, didingas, bet ir teisingas žinias“ – trofėjų vertę apibūdina dr. R. Baleišis.
Pasak ichtiologo dr. Egidijaus Bukelskio, panašių duomenų apie vandenų ekologiją galima surinkti ir tiriant žvejyboje pelnytus trofėjus. Tačiau žuvų trofėjų reprezentatyvus paruošimas žymiai sudėtingesnis, todėl žvejų bendrija apsiriboja fiksuodama didžiausių sužvejotų žuvų rekordus, o žuvų anatominiais, biologiniais tyrimais ir medžiagos jiems rinkimu daugiausia užsiima mokslininkai. Vis dėlto, per nacionalines medžioklės ir žvejybos trofėjų parodas po keletą žvejybos trofėjų pristatoma, jie visada praturtina, papuošia ir paįvairina parodą.
LMŽD gamtos specialistai ir vadovai kviečia medžiotojus ir meškeriotojus nepraleisti progos pristatyti per pastaruosius metus ar anksčiau pelnytų trofėjų, įgyti jų vertę patvirtinančius sertifikatus ir pasistengti, kad medžiotojų ir meškeriotojų veikla taptų visuomenės turtu, o susisteminti trofėjai – biologijos mokslui išsaugotu vertingu duomenų lobynu.
Šiais metais Tarptautinė medžioklės ir gyvūnų apsaugos taryba (CIC), autoritetingiausia šios srities organizacija pasaulyje, atnaujino kai kurias trofėjų vertinimo nuostatas, ypatingai pabrėždama trofėjų mokslinę vertę ir atitinkamų parametrų fiksavimą tarptautinėje trofėjų vertinimo duomenų bazėje.
Trofėjus – gamtos sukurtas ir natūralią gamtą atspindintis meno kūrinys, kurį medžiotojas, tinkamai apipavidalindamas, užfiksuodamas ir aprašydamas, tik įprasmina, pagerbia pelnytą laimikį. O mokslinių duomenų bazė reikalinga tam, kad būtų fiksuojama dabartinė gyvosios faunos būklė ir, reikalui esant, palyginama su buvusia prieš keliasdešimt metų ar su būsima po daugelio metų faunos būkle.

Ligitas Žvaliauskas, UAB RINKOM



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų