Vaiko ugdymas(is) namuose ir šeimoje: ką mes apie tai žinome?

Spalio 31 d. Kultūros centre vyko paskaita tema „Ugdymas šeimoje“ – apie galimybę pažvelgti į mokymosi aplinką visai kitomis akimis, kurią vedė Margarita Skvarčienė, Mokymosi šeimoje asociacijos narė, atstovė spaudai. Paskaitą organizavo Elektrėnų Sveikuolių klubas.

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymai užtikrina vaiko teisę į mokslą, taip pat ir tėvų teisę ugdyti vaikus pagal savo religinius, filosofinius ir pedagoginius įsitikinimus. Todėl kai kurie tėvai siekia pasinaudoti šia teise ir savo atžalas ugdyti patys šeimoje.

Dalis tėvų savo vaikus nusprendžia mokyti kitaip – patys į rankas ima vadovėlius ir atžalų švietimu rūpinasi namuose. Lietuvoje veikianti Mokymosi šeimoje asociacija rūpinasi būtent tokiomis šeimomis. Tokį tėvų apsisprendimą lemia daugybė priežasčių, ir, nors švietimo procesą organizuoti namuose nelengva, pastangos tikrai atsiperka.

„Mano pareiga ir didžiausias malonumas dalintis informacija, savo patirtimi apie vaiko ugdymą šeimoje“, – pokalbį pradėjo M. Skvarčienė. Ji pristatė įstatymu priimtus sprendimus Lietuvoje, pasidalino patirtimis ir pavyzdžiais Europoje, Amerikoje, kur ugdymas šeimoje turi senas tradicijas, taip pat labai įdomiai papasakojo apie WorldScholler (pasaulio mokymąsi), kur tėvai keliauja iš šalies į šalį, suteikdami galimybę savo vaikams mokytis kitų šalių kultūros.

M. Skvarčienė papasakojo, jog toks ugdymo modelis Lietuvoje nėra naujiena, tačiau mokymosi namuose forma ir samprata per ilgus metus spėjo pasikeisti. Iki 2012-ųjų metų tokia galimybė mūsų šalyje buvo. Tik keičiant Švietimo įstatymą ji dingo, ir štai po aštuonerių metų mes vėl turėjome tokį pasirinkimą. Taigi ugdymas šeimoje iš tiesų iš niekur neatkeliavo. Jis visada buvo. Gal tik kitais formatais.

„Pernai taip mokėsi 64 vaikai, o šiemet Lietuvoje tokią mokymosi formą pasirinko apie 100 šeimų, apytikriai – apie 200 vaikų“, – dėstė pašnekovė. Asociacijos interneto svetainėje nurodoma, kad tokį mokymosi būdą renkasi ir emigrantai, taip pat šeimos, kuriose bent vienas iš tėvų dirba namuose, daugiavaikės šeimos. Neretai namų mokymas sudomina ir tuos tėvus, kurių vaikai susiduria su sunkumais tradicinėje mokykloje ar turi specialiųjų poreikių. „Mes esame pratę prie tokio mokymo modelio, kuriame pedagogas yra įpareigotas suteikti didelei mokinių grupei žinių, ir pamirštame, kad žmogus geriausiai įsisavina žinias tuomet, kai pats yra suinteresuotas jas gauti ir pritaikyti praktikoje. Todėl dažnu ugdymosi šeimoje atveju tėvai stebi vaikus ir jų interesus, prie jų pritaikydami ministerijos nustatytas programas, o ne atvirkščiai. Pasak paskaitos vedėjos, dažnai tokios šeimos sulaukia priekaištų dėl vaikų socializacijos, būtent šios asociacijos idėja, kad vaikas turi bendrauti su tuo, su kuo jam įdomu. Skirtingai nuo tradicinės mokyklos, kurioje 12 metų vaikas turi bendrauti su tais pačiais klasės draugais, jis neturi galimybės pasirinkti. Bet ką daryti vaikui, kuris yra intravertas, mokykloje jam per daug triukšmo, nėra įvairovės, autoritetų, daug patyčių. Tokioje aplinkoje vaikas negali atsiskleisti, jaustis saugus. Mokydamasis šeimoje vaikas pats gali nuspręsti su kuo bendrauti, todėl reiktų skatinti smalsumą, žingeidumą, neperkrauti informacija, neskubinti, leisti mokytis savo tempu. Mūsų sistema paremta konkurencija, įvertinimų sistema, žinių kaupimo. Svarbiausia, ne žinių kaupimas, bet mokėjimas susirasti informaciją ir ją įsisavinti.

Sveikuolių klubo Facebook paskyroje po susitikimo Margarita Skvarčienė rašė: „Dėkoju, kad taip šauniai išklausėte. Apibendrinant temą, noriu pasidalinti mintimis iš vienos įsivertinimo konferencijos, kurios man labai surezonavo: „Auginti save ir sudaryti sąlygas augti pilnatviškiems žmonėms, kurie nedarytų nieko, kad tėvams, mokytojui, darbdaviui įtiktų – veiktų iš savo vidaus. Bandydami įtikti, gyvename nuolatinėje įtampoje ir nuolat prarandame energiją. Veikdami iš savo vidaus – įgauname energijos, motyvacijos, gyvenimo džiaugsmo - esame gyvi ir gyvybingi bei linkę dalintis su kitais“.

 

 „Elektrėnų žinių“ informacija

 

 

Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento Švietimo politikos analizės patarimai

Prieš priimdami šį sprendimą tėvai turėtų pasidomėti ugdymo(si) šeimoje keliamais reikalavimais, ugdymo metodais ir būdais, tyrimų šioje srityje rezultatais. Mokykla turėtų supažindinti tėvus su jų teisėmis, pareigomis ir atsakomybėmis. Būtų naudinga tokiems tėvams parengti atmintinę, sukurti svetainę, kurioje jie galėtų dalytis savo patirtimi, naudinga informacija, gauti kompetentingų specialistų patarimų.

Ugdymas(is) šeimose tėvų pageidavimu įteisintas 28-iose Europos šalių švietimo sistemose. Lietuvoje šis ugdymo(si) būdas įteisintas 2020 m. birželio 1 d.

Ugdymas(is) šeimoje turi daug pranašumų: leidžia individualizuoti vaiko ugdymą(si), užtikrinti jo saugumą, vaikui daugiau laiko praleisti su šeima, tačiau turi ir rimtų trūkumų: reikalauja daug energijos, laiko ir išteklių. Bent vienas iš tėvų didžiąją dalį dienos turi nedirbti, todėl šeima gali susidurti su finansiniais sunkumais, taip pat sulaukti daug aplinkinių klausimų ar patyčių.

Daugelyje Europos šalių, kur yra įteisintas ir leidžiamas ugdymas(is) šeimoje tėvų pageidavimu, nėra nustatyti formalūs reikalavimai ugdytojų išsilavinimui ar pedagoginei kvalifikacijai.

Organizuojant ugdymą(si) šeimoje taikomi įvairūs metodai. Dažniausi jų eklektinis, nemokyklinis, Šarlotės Meison, klasikinis, mokykla namuose.

Europos šalyse dažniausiai ugdymo(si) priežiūrą šeimose vykdo inspektūra, savivaldybė ar mokykla. Ugdymosi pasiekimų stebėsenos dažnis įvairus. Stebima ir vertinama mokinio ugdymosi pažanga (akademiniai pasiekimai ir socializacija), kai kada – vaiko savijauta, edukacinė namų aplinka.

Kokios Lietuvoje galimybės vaikui ugdytis šeimoje tėvų pageidavimu?

Pasirinkus ugdymąsi šeimoje, vaiko iki 14 metų tėvai (globėjai, rūpintojai) arba vaikas nuo 14 iki 18 metų ir pasirinkta mokykla sudaro mokymo sutartį. Ugdantis šeimoje įgytas išsilavinimas prilyginamas mokykloje įgytam išsilavinimui. Minėtos nuostatos įsigaliojo 2020 m. birželio 1 d., o šeimose vaikai įgijo galimybę ugdytis tėvų pageidavimu nuo rugsėjo 1 d. Bandant išvengti painiavos ir atskirti du reiškinius, kai namuose ar gydymo įstaigose vaikai ugdomi dėl ligos ar patologinės būklės, ir kai vaikai ugdomi (ugdosi) šeimose tėvų pageidavimu, Lietuvoje įteisintos dvi sąvokos – ugdymas namuose ir ugdymasis šeimoje.

Ugdymas namuose – suprantamas kaip mokymas, skiriamas besimokančiajam, kuriam dėl ligos ar patologinės būklės nėra galimybių lankytis ugdymo įstaigoje. Toks besimokantysis namuose yra lankomas švietimo darbuotojų, taip sudarant jam sąlygas mokytis pagal bendrojo ugdymo programą. Jei vaikui nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, ugdymas(is) pritaikomas atsižvelgiant į mokinio poreikius ir pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas.

Ugdymasis šeimoje – mokinys nuolat individualiai ir nuosekliai mokosi visų dalykų pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas šeimos aplinkoje, mokomas tėvų (globėjų, rūpintojų) ir (ar) samdomo mokytojo (-ų) ir konsultuojamas mokyklos, su kuria sudaryta mokymo sutartis, mokytojo (-ų).



<- Grįžti į atgal