Sausio 13-oji Tautos atmintyje

Šiemet 30 kartą minėsime tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Praleiskime tą dieną prasmingai, prisimindami tuos, kurie už mūsų visų laisvę paaukojo gyvybes. Nors ir būdami namuose, sausio 13-ąją įsisekime Neužmirštuolę. Įsisekim kaip ženklą, kas yra mūsų širdyse. Ir tebūnie mūsų širdyse atminimas aukos už Tėvynės laisvę ir garbę. Gyvybės aukos ir kančios, kurią patyrė sužeistieji, stoję tada be jokio kito ginklo, tik savo meile ir tikėjimu prieš žiaurų priešą. Atminkime, pagerbkime, prisiminkime maldoje.

1991 m. sausio 8 d. nepavykus prosovietinėms jėgoms įsiveržti į Parlamentą, pasitelkus karines pajėgas sausio 10–12 dienomis užgrobtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės įstaigos: Spaudos rūmai, Krašto apsaugos departamento pastatai Vilniuje ir kituose miestuose, Vilniaus geležinkelio mazgas, Vidaus reikalų ministerijos bazė Valakampiuose, buvęs SDAALR (Savanoriška draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti, rus., DOSAAF), Medžiotojų ir žvejų draugijos bei kiti svarbūs pastatai. Judėjimas „Jedinstvo", SSKP organizavo streikus, stabdė oro uostų, geležinkelių darbą. Vilniaus link traukė sovietų armijos tankai ir kariniai daliniai, atvyko desantininkai, KGB „Alfos" grupė.

Nuo sausio 8-osios Lietuvos Sąjūdis pradėjo organizuoti žmonių budėjimą prie svarbiausių pastatų: parlamento, Vyriausybės rūmų, Televizijos ir radijo komiteto, Vilniaus televizijos bokšto, Telefonų ir telegrafo stoties. Iš visos Lietuvos žmonės vyko į Vilnių ginti Lietuvos Nepriklausomybės. Sausio 11-ąją Aukščiausiosios Tarybos gynėjai ir savanoriai davė ištikimybės priesaiką Lietuvos Respublikai. Pagrindinis gynėjų ginklas buvo meilė Tėvynei. Sausio 11–12 dienomis Nepriklausomybės aikštėje susirinko tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos, pasiryžę ginti savo ir savo vaikų laisvę. Atvyko savanoriai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, kad padėtų Lietuvos žmonėms gintis nuo sovietų agresijos. Beginklė Lietuva kovojo ne tik dėl teisės išlikti laisva, nepriklausoma, demokratine valstybe. Ji kovojo už pamatinių demokratijos vertybių pergalę visoje Europoje.

1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau (vasario mėn.) nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius.

Kviečiame dar sykį nuosekliai prisiminti šiuos mūsų tautai itin reikšmingus įvykius. Kai kurie įvykiai – Sausio 13-osios bylos pagrindas. Bylą sudaro 709 tomai. Kaltinimai karo nusikaltimais pateikti 67 asmenims, kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pripažintos kaip nusikaltimai žmoniškumui. Nukentėjusiųjų šioje byloje yra apie 500 asmenų. Sprendimą žadama skelbti 2021 m. kovo 15 d.

1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių kronika

Sausio 2 d.

SSRS vidaus reikalų ministerijos specialusis dalinys ­OMON (įtariama, kad akcijoje dalyvavo Vilniaus OMON'as) Rygoje užėmė Spaudos rūmus ir sulaikė direktorių Kazimierą Dundurą. Žurnalistai ir spaustuvininkai protestuodami atsisakė dirbti. Šaudyta ant Rygos Vanšu tilto šalia Spaudos rūmų. OMON'as apšaudė šalia Latvijos VRM važiuojantį autobusą. Sužeistų nebuvo. Po įvykių Latvijoje Taline sustiprinta Spaudos rūmų apsauga.

Sausio 3 d.

Lietuvoje pradėta normuoti maisto produktus. Vilniuje prie Vyriausybės rūmų įvyko Lietuvos laisvės lygos surengtas nesankcionuotas mitingas. Buvo protestuojama prieš kainų padidinimą ir reikalaujama, kad Vyriausybė atsistatydintų.

Sausio 4 d.

SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas paskelbė įsaką dėl praėjusiais metais vykusio jaunuolių šaukimo į SSRS armiją vykdymo užtikrinimo, įskaitant ir Baltijos respublikas.

Sausio 5 d.

SSRS Vyriausybė paskelbė, kad nuo vasario 1 d. didžiuosiuose SSRS miestuose drauge su milicija patruliuos ir SSRS vidaus kariuomenė.

Sausio 6 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimus „Dėl žemės ūkio produkcijos superkamųjų kainų ir maisto produktų mažmeninių kainų“ bei „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo“. Nuo tos dienos Lietuvoje padidintos ir maisto produktų kainos.

Sausio 7 d.

Pabaltijo karinės apygardos vadas Fiodoras Kuzminas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui telefonu pranešė, kad SSRS gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo įsakymu Lietuvoje pradedamas priverstinis jaunuolių ėmimas į SSRS kariuomenę ir bus panaudota speciali parašiutininkų divizija. Apie tai Fiodoras Kuzminas telefonu informavo Latvijos bei Estijos ministrus pirmininkus. Apie 21 val. iš Alytaus Panevėžio kryptimi pajuda desantininkų dalinys.

Sausio 8 d.

Organizacija „Jedinstvo” ir LKP (SSKP), pasinaudodama kainų padidinimu, prie Aukščiausiosios Tarybos surengia protesto mitingą, jo dalyviai bando įsiveržti į AT rūmus.

AT pirmininkas V. Landsbergis per radiją ir televiziją pakviečia Lietuvos žmones ateiti prie AT rūmų paremti savo valdžios.

10 val. 23 min. 100 deputatų balsavo už tai, kad būtų atšauktas kainų padidinimas.

16 val. 35 min. į Vilnių atvyko per 100 karinių mašinų ir šarvuočių kolona.

Vakare ministrė pirmininkė K. Prunskienė pareiškia apie savo atsistatydinimą. Po 10 min. AT patvirtino pirmosios atkurtos LR Vyriausybės atsistatydinimą.

Oro pajėgų kariuomenės vadas P. Gračiovas pareiškia, kad jam pavaldi kariuomenė neturi dalyvauti politiniuose procesuose Pabaltijyje. Po tokio pareiškimo jis nedelsiant atšaukiamas į Maskvą.

Į Šiaulių oro uostą per vieną dieną su desantininkais nusileidžia per 30 SSRS karinių lėktuvų.

Sausio 9 d.

Iš pat ryto Vilniuje virš miesto ratus suka SSRS kariniai sraigtasparniai. Jie mėto atsišaukimus, kuriuose rašoma, kad Lietuvos Parlamentas ir Vyriausybė veda respublikos gyventojus į pražūtį.

14 val. Vilniaus oro uoste nusileidžia pirmasis SSRS armijos lėktuvas Il-76, atgabenęs 50 Pskovo divizijos desantininkų ir grupę aukštų sovietinės armijos kariškių. Vėliau atskrenda KGB specialiosios paskirties grupė “Alfa”.

16 val. Prie Aukščiausiosios Tarybos pradeda rinktis jedinstveninkai, sąjunginio pavaldumo įmonių darbininkai. Minia reikalauja įvesti SSRS prezidento valdymą.

Kitoje aikštės pusėje Aukščiausiosios Tarybos pirmininko V. Landsbergio kvietimu susirinkę tūkstančiai vilniečių skanduoja “Lietuva”, “Landsbergis” ir dainuoja lietuviškas dainas.

Į vilniečius, palaikydamas Lietuvos teisėtą valdžią, per radiją kreipiasi stačiatikių arkivyskupas Chrizostomas.
Po pietų radijo diktorė pakviečia vilniečius atvykti į Sudervės gatvę – prie Televizijos bokšto pastato, apsupto šarvuočių.

17 val. 30 min. Radijas vėl prašo vilniečių pagalbos – kviečia skubiai rinktis prie Radijo ir televizijos komiteto rūmų Konarskio gatvėje.

18 val. 40 min. V. Landsbergis praneša, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos pasitraukė iš AT prieigų ir nuo TV bokšto, tačiau pavojus dar nepraėjo.

Naktį SSRS armijos šarvuočiai blokuoja Vilniaus tiltus.

Sausio 10 d.

SSRS prezidentas M. Gorbačiovas paskelbia kreipimąsi į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, kuriame ultimatyviai reikalauja nedelsiant atkurti SSRS konstitucijos galiojimą ir atšaukti visus anksčiau priimtus nekonstitucinius aktus.

Vilniaus miesto Šiaurės kariniame miestelyje įrengiamas kosminio ryšio su Maskva punktas.

Sudaromas sąrašas, kuriame nurodyta, kokių Vilniaus rajonų ar Lietuvos miestų žmonės budės prie AT artimiausiomis dienomis. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu pristatytas naujasis Ministras Pirmininkas Albertas Šimėnas.

Sausio 11 d.

Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui V. Landsbergiui ir ministrui pirmininkui A. Šimėnui vadinamasis “Lietuvos demokratinių jėgų kongresas” atsiunčia ultimatumą, kuriame rašoma, kad “(…) iki sausio 11 d. 15 val. vietos laiku AT ir Vyriausybė sutiktų su SSRS prezidento reikalavimais ir tuojau atkurtų Lietuvos teritorijoje SSRS konstituciją ir Lietuvos SSR konstituciją. Jeigu iki 15 val. nebus išpildyti mūsų reikalavimai, mes įkursime nacionalinio gelbėjimo komitetą, kuris imsis rūpintis LSSR ateitimi”.

11 val. Kaune SSRS kariškiai užgrobia buvusios SDAALR organizacijos patalpas ir šalia esantį “Vairo” viešbutį.

11 val. 45 min. Vilniaus garnizono viršininkas V. Uschopčikas informuoja Aukščiausiąją Tarybą apie Vilniuje prasidedančius karinius “manevrus” ir pabėgusių iš armijos kareivių gaudymą.

11 val. 50 min. SSRS kariškiai šarvuočiais apsupa, o paskui užgrobia Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento būstinę Vilniuje, Viršuliškių gatvėje.

12 val. SSRS kariuomenės tankai ir šarvuočiai užima Spaudos rūmus. Akcijos metu SSRS kariškiai naudoja šaunamuosius ginklus. Keli žmonės su šautinėmis žaizdomis išvežti į ligoninę, dar keli asmenys sumušti ir sužaloti, tarp sužeistųjų ir moterys.

12 val. 15 min. Alytuje SSRS desantininkai užgrobia technikos mokyklos pastatą, kurio patalpose buvo įsikūręs Krašto apsaugos departamento Alytaus skyrius.

12 val. 30 min. Užimamas Krašto apsaugos pastatas Šiauliuose.

12 val. 55 min. Vilniuje, Žalgirio ir Rinktinės gatvių sankryžoje, SSRS kariuomenės tankas išvažiuoja į priešingą eismo juostą ir apverčia sunkvežimį, sunkiai sužalotas jo vairuotojas iš Panevėžio.
Vilniaus gatvėmis pradeda intensyviai judėti karinė technika.

13 val. Užgrobiamas Kauno vairuotojų mokyklos, kur vykdavo KAD kursai, pastatas.

13 val. 30 min. AT pirmininkas V. Landsbergis skambina SSRS prezidentui M. Gorbačiovui. Pokalbis neįvyksta, nes prezidentas “pietauja”.

15 val. Komunistų partijos CK pastate surengtoje spaudos konferencijoje Ideologijos skyriaus vedėjas J. Jermalavičius paskelbia, kad Lietuvoje yra sukurtas “Lietuvos SSR gelbėjimo komitetas”, kuris į savo rankas ima visą valdžią šalyje.

15 val. 20 min. AT posėdyje ministras pirmininkas A. Šimėnas pristato 11 ministrų, jie prisiekia ištikimybę Lietuvai.

16 val. 30 min. Nuo Rudaminos Vilniaus kryptimi pajuda 50 tankų. Marijampolės rajone, ties Igliauka, uždaromas kelias į Vilnių. Iš Panemunės į Vilnių pradeda važiuoti dengtų karinių mašinų kolona.

16 val. 40 min. Lietuvos užsienio reikalų ministras A. Saudargas išsiunčia protesto notą SSRS užsienio reikalų ministerijai, kurioje reiškiamas susirūpinimas dėl sovietinės kariuomenės siautėjimo Lietuvoje.

17 val. 25 min. Užgrobiamas Medžiotojų ir žvejų draugijos sandėlis Vilniuje, pagrobta 12 medžioklinių šautuvų bei draugijos dokumentai.

20 val. 55 min. Užgrobiamos ir nusiaubtos Krašto apsaugos departamento Vilniaus m. skyriaus patalpos Kosciuškos gatvėje.

21 val. Užimamas Nemenčinės TV retransliacijos centras.

23 val. Vieno šarvuočio ekipažas įsiveržia į Vilniaus geležinkelio stoties dispečerinę, sustabdomas traukinių eismas.

Sausio 12 d.

0 val. 30 min. SSRS kariškiai, panaudodami karinę techniką ir ginklus, užgrobia Lietuvos vidaus reikalų ministerijos Atskirojo ypatingosios paskirties milicijos būrio bazę Valakupiuose. Apie 30 Lietuvos milicininkų pereina į okupantų pusę.

4 val. 30 min. Bandoma užimti Policijos akademijos pastatą Baltupiuose, Vilniuje.
Aukščiausiosios Tarybos nakties posėdyje V. Landsbergis praneša, kad jau tris kartus nesėkmingai bandė susisiekti su SSRS prezidentu M. Gorbačiovu. Vadovauti kariuomenės veiksmams į Vilnių atvyksta SSRS gynybos ministro pavaduotojas pulkininkas generolas V. Ačialovas.

11 val. 20 min. Ginkluoti sovietų kareiviai užpuola pasienio postą ties Varėna kelyje Pariečė-Druskininkai.
Iš Kaliningrado į Vilnių permetama apie 400 SSRS kariuomenės kareivių. LR AT priima nutarimą “Dėl priemonių Lietuvos Respublikai ginti”, sudaryta laikinoji gynybos vadovybė.
Užėmus Spaudos rūmus ir taip suvaržius spaudą, pradėtas leisti bendras laikraštis „Laisva Lietuva“ lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis.

13 val. Atvyksta Leningrado tarybos delegacija.

14 val. Kaune karinis sunkvežimis, pažeidęs eismo taisykles, Tvirtovės alėjoje susidūrė su lengvuoju automobiliu. Vienas žmogus žuvo, 3 – sunkiai sužeisti. Vilniečiai veža maistą keleiviams dėl streiko sustojusiuose traukiniuose. Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje įstrigęs traukinys su vaikais iš Černobylio.
Žmonės iš visos Lietuvos budi prie Aukščiausiosios Tarybos, Radijo ir televizijos komiteto, Televizijos bokšto ir Tarpmiestinės telefonų stoties.

22 val. Karinės technikos kolona iš Šiaurės miestelio Žirmūnų gatve pajuda miesto centro link. Kaune desantininkai gaudo jaunuolius į sovietinę armiją. LKP (SSKP) miesto komitete CK darbuotojas atsargos pulkininkas V. Šurupovas sukviestiems “darbininkų draugovių” atstovams duoda nurodymus pasiruošti svarbiems įvykiams.

23 val. Grupė nežinomų asmenų, pasiskelbusių “nacionalinio gelbėjimo komitetu”, kreipdamiesi į Aukščiausiąją Tarybą ir Lietuvos gyventojus, pareiškia, kad “mūsų pareiga – paimti į savo rankas visą valdžią Lietuvoje, kad būtų išvengta ekonominio kracho ir brolžudiško karo”.

24 val. Tankai, šarvuočiai, dengti sunkvežimiai iš Šiaurės karinio miestelio pajuda Karoliniškių link. Viename iš sunkvežimių – KGB “Alfos” grupė.

Sausio 13 d.

Po vidurnakčio. Sovietų kariuomenės tankai, šarvuočiai ir ginkluoti kariškiai, panaudodami šaunamuosius ginklus, Vilniuje šturmavo televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą. Šios kruvinosios akcijos metu žuvo 13 civilių gyventojų, daugiau kaip 500 buvo sužeisti. 1 val. 25 min. Tankai Karoliniškėse, važiuojantys Televizijos bokšto link, ties “Kometos” parduotuve pradeda šaudyti tuščiais šoviniais.

1 val. 50 min. Tankai ima supti Televizijos bokštą, prieš tankus einantys automatininkai koviniais šoviniais šaudo į žemę, o vėliau ir į bokštą aplink apstojusius žmones. Tankai ir desantininkai siautėja apie 2 valandas.

2 val. Šarvuočiai ir tankai apsupa Radijo ir televizijos komiteto pastatą, pradeda šaudyti į pastatą ir budinčius žmones, užima Komiteto rūmus ir studijas. Kariškiai trukdo paimti žuvusiųjų lavonus ir sužeistuosius.
Užėmus Televizijos bokštą, vienas LKP (SSKP) vadovų J. Jermalavičius iš karinės mašinos per garsiakalbį skelbia “Broliai lietuviai, nacionalistų ir separatistų vyriausybė, kuri priešpastatė save liaudžiai, nuversta. Eikite pas savo tėvus, vaikus…”

Per šią kruviną akciją žuvo 13 civilių gyventojų, daugiau kaip 500 žmonių sužeista.
Šturmuojant Radijo ir televizijos komiteto pastatą kulka į nugarą savųjų nušautas SSRS desantininkas V. Šackichas.

Užgrobusi radijo ir televizijos pastatus tankų kolona važiuoja prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų; čia susirinkę apie 20 tūkst. parlamento gynėjų; jie gieda “Marija, Marija”, meldžiasi, dainuoja. Minios pulti kariuomenė nesiryžta.

2 val. Nutraukus Vilniaus radijo ir televizijos transliaciją, pradeda veikti nedidelio galingumo stotis Kaune (Sitkūnuose). Sitkūnų ir Juragių siųstuvų stotis apsupę desantininkai ir pareikalauja nutraukti laidas.

2 val. 22 min. Deputatams ir esantiesiems AT rūmuose dalijamos dujokaukės.

3 val. 20 min. Aukščiausiojoje Taryboje susirenka 60 deputatų.

3 val. 26 min. Kunigas R. Grigas kreipiasi į esančiuosius AT rūmuose, suteikia jiems visuotinį nuodėmių atleidimą ir pakviečia atlikti išpažintį.

3 val. 46 min. Danijos TV korespondentas praneša, kad visą valdžią paėmęs kažkoks “nacionalinio gelbėjimo komitetas”.

4 val. 12 min. Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis prašo deputačių moterų eiti namo. Jos atsisako.

4 val. 15 min. Vyriausybės informacijos tarnyba praneša, kad Vyriausybė nenutraukia savo veiklos ir aktyvios SSRS ginkluotojų pajėgų okupacijos sąlygomis. Visos Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucijos, savivaldybės ir gyventojai privalo vykdyti tik šios Vyriausybės nurodymus. Kiekviena kita valdžia Lietuvoje yra neteisėta ir jos nurodymai Lietuvos žmonėms yra neprivalomi.

Aukščiausioji Taryba sausio 13, 14 ir 15 d. paskelbia gedulo dienomis.

AT atleidžia iš ministro pirmininko pareigų A. Šimėną, kaip nežinia kur esantį ir negalintį eiti pareigų.
Ministru pirmininku paskiriamas Gediminas Vagnorius, jo pavaduotoju – Zigmas Vaišvila.

Lietuvos Aukščiausioji Taryba kreipiasi į visus SSRS žmones, primindama, kad Lietuvos tragedija yra ir jų tragedija, bei ragindama padėti agresiją stabdyti; į pasaulio vyriausybes, aiškindama SSRS pradėjus nepaskelbtą karą prieš Lietuvą, prašydama pripažinti, kad Sąjunga užpuolė kitą suverenią valstybę.

LR AT priima nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos laikinosios gynybos vadovybės sudarymo”.

5 val. 20 min. Sveikatos apsaugos ministras J. Olekas kreipiasi į medicinos ir gailestingumo organizacijas pagalbos chirurginiais instrumentais ir vaistais.

5 val. 35 min. Lietuvos Respublikos atstovybei Maskvoje Lietuvos Aukščiausioji Taryba suteikia pasiuntinybės statusą, o Vyriausybės atstovui E. Bičkauskui pasiuntinio rangą – priimamas nutarimas: jeigu teisėtai išrinkta Lietuvos Respublikos valdžia nebegalės funkcionuoti, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui A. Saudargui pavedama suformuoti vyriausybę emigracijoje.

5 val. 45 min. Pranešama, kad dėl įvykių Lietuvoje Norvegijos vyriausybė kreipėsi į JTO. Lenkijos vyriausybė pareiškia savo solidarumą su suverenios Lietuvos žmonėmis ir pasmerkia SSRS kariuomenės veiksmus.

10 val. 35 min. Pro Aukščiausiąją Tarybą požeminiu tuneliu pravažiuoja 30 šarvuočių ir 7 tankai.

10 val. 40 min. Vilniaus oro uoste nusileidžia lėktuvas su SSRS AT Tautybių Tarybos sprendimu atsiųsta delegacija.

11 val. Du šarvuočiai, važinėdami po miestą, per garsiakalbius pranešinėja, kad nuo sausio 13 d. Vilniuje įvesta komendanto valanda – ji prasideda 22 val. ir tęsiasi iki 6 val. 30 min., o Vilniaus kariniu komendantu paskirtas Vilniaus karinės įgulos viršininkas generolas majoras V. Uschopčikas.
Vis daugiau žmonių renkasi prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Prie Televizijos bokšto tvoros ir prie Radijo ir televizijos komiteto rūmų, kitoje gatvės pusėje, žmonės neša gėles, uždega žvakutes. Gatvėse sutraiškytos mašinos, stiklo šukės, kraujo pėdsakai.

Vilniuje išleistas vienintelis laikraštis „Respublika”.

12 val. Skambina visų Lietuvos bažnyčių varpai, aukojamos šv. Mišios už žuvusius.

13 val. 37 min. Į parlamento rūmus atvyksta SSRS AT Tautybių Tarybos delegacija: B. Oleinikas, L. Ter Petrosianas, N. Dementėjus ir SSRS AT Žmogaus teisių ir viešumo komisijos pirmininkas V. Fotijevas. Svečiai susipažįsta su filmuota medžiaga, išklauso liudininkų parodymus. Vėliau jie lankosi Šiaurės miestelyje.

“Nacionalinio gelbėjimo komitetas” paskelbia kreipimąsi į SSRS prezidentą M. Gorbačiovą ir SSRS AT pirmininką A. Lukjanovą, kuriame informuoja apie situaciją Lietuvoje ir prašo SSRS prezidentą skubiai įvesti Lietuvos teritorijoje prezidentinį valdymą.

19 val. Gaunamas pranešimas, kad Rusijos Federacijos AT pirmininkas B. Jelcinas atvyksta į Pabaltijį.

20 val. Gaunamas pranešimas, kad Kijeve įvyko Lietuvos nepriklausomybę remiantis mitingas. Dalyvavo apie 25 tūkstančius žmonių.

20 val. 10 min. Pranešama apie Rygoje vykusį mitingą Lietuvai remti. Dalyvavo keli šimtai žmonių.

Pradedami rengti apsaugos įtvirtinimai aplink AT rūmus, budinčių žmonių daugėja.

21 val. 15 min. AT pirmininkas V. Landsbergis praneša, kad su kariškiais pavyko susitarti ir jie pažadėjo, jog ateinančią naktį nebus jokių karinių akcijų.

Sausio 14 d.

Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis telefonu kalbėjosi su SSRS prezidentu M. Gorbačiovu ir pareiškė protestą dėl SSRS kariuomenės veiksmų Lietuvoje. M. Gorbačiovas pažada nurodyti, kad į desantininkų užgrobtus objektus būtų įleistas sveikatos apsaugos ministras J. Olekas apžiūrėti, ar ten nėra sužeistųjų ir lavonų. Į V. Landsbergio prašymą surengti konstruktyvų susitikimą, M. Gorbačiovas atsako, kad tokius įgaliojimus turi atvykusi delegacija.

Vilniuje iš pat ryto pradeda veikti kolaborantų radijo stotis.

Mokslų Akademijos salėje, vykstant SSRS AT Tautybių Tarybos delegacijos susitikimui su Lietuvos rašytojais ir kitų kūrybinių sąjungų nariais, pranešama, kad Vilniuje desantininkai įsiveržė į vietinio radijo ryšių stotį: išvaryti darbuotojai, sumušti užsienio žurnalistai, filmavę užėmimą. Vilniaus radijo taškas nustojo veikęs, Kauno radijas tebeveikia.

Žuvusieji sausio 13 d. prie Televizijos bokšto ir Radijo ir televizijos komiteto pastato pašarvojami Vilniaus sporto rūmuose.

Sausio 15 d.

Naktį kariniai patruliai stabdo mašinas, tikrina dokumentus.

Dešimtys tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos plaukia į Sporto rūmus, kur pašarvotos kruvinosios nakties aukos.

Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje pašarvojamas sausio 13 d. prie TV bokšto žuvęs Titas Masiulis.

Per dvi dienas Aukščiausiąją Tarybą pasiekia daugiau kaip 10 tūkstančių telegramų, kuriose remiamas teisėtai išrinktas Parlamentas ir Vyriausybė.

Aukščiausioji Taryba Lietuvos gedulą pratęsia dar tris dienas.

Aukščiausioji Taryba nutaria atkurti Lietuvos Respublikos Vyčio Kryžiaus ordiną. Juo tos pačios dienos AT Prezidiumo nutarimu pirmieji apdovanojami trylika asmenų, žuvusių ginant Lietuvos radijo ir televizijos pastatus.

Lietuvos Aukščiausioji Taryba priima nutarimą sudaryti valstybinę komisiją kariškių nusikaltimams tirti.
AT Prezidiumo nutarimu patvirtinama LR Gynybos fondo komisija.

Vėl pradeda eiti visi laikraščiai, kurių redakcijos ir spaustuvė buvo užgrobtos.

LR Aukščiausiosios tarybos Prezidiumo nutarimu už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos respublikos laisvę ir nepriklausomybę apdovanoti (po mirties) I-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu žuvusieji Sausio 13-osios naktį.

Sausio 16 d.

Sausio tryliktosios aukų laidotuvės Vilniaus Antakalnio kapinėse. Visa Lietuva atsisveikina su Sovietų armijos agresijos aukomis. Vilniaus arkikatedroje aukojamos šv. Mišios. Dešimtys tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos Sausio tryliktosios aukas palydi į Antakalnio kapines.

Lietuvos Vyriausybė gavo aštuonių SSRS KGB skyriaus Lietuvoje vyresniųjų karininkų pareiškimą, kuriame jie pasmerkė jėgos panaudojimą prieš nepriklausomą Lietuvos Respubliką, kraujo praliejimą ir pranešė, kad atsisako toliau dirbti SSRS valstybės saugumo komitete.

LR Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apklausos“ – ar jie pritaria naujos rengiamos LR Konstitucijos teiginiui: Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.

Ant parlamento stogo sumontuotas televizijos siųstuvas. Savo laidas atgaivino nepriklausomos Lietuvos televizija.

Aplink Aukščiausiąją Tarybą toliau auga įtvirtinimai, kasami prieštankiniai grioviai.

Aukščiausioji Taryba kreipiasi į JTO prašydama apginti Lietuvoje demokratiškai išrinktą valdžią ir atsiųsti JTO komisiją.

Iš Aukščiausiosios Tarybos rūmų atgaivina savo laidas nepriklausomos Lietuvos televizija.

Parengta pagal Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įvykių kroniką

Šaltiniai:

Lietuva, 1991.01.13: dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. - Vilnius, 1991, p. 15-22.
1991 metų sausio mėnesio ir vėlesnių įvykių kronika. - Vilnius, 2002, p. 11-78.
Baltijos kraštų kelias į nepriklausomybę: įvykių kronika. - T.2 / sudarė Vytautas Skuodis. - Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. - Vilnius, 1997, p. 290-393.



<- Grįžti į atgal