Pristatytas filmas „Atminties kelias 1941–2021“ Semeliškėse

Lapkričio 12 d. Semeliškių gimnazijos salėje vyko filmo „Atminties kelias 1941–2021“ pristatymas ir peržiūra. Dalyvavo filmo autorius, Trakų regioninės televizijos „Aidas“ vadovas Česlovas Rulevičius.

Prieš filmo peržiūrą Č. Rulevičius pristatė savo atliktus darbus, baigtas ir baigiamas kurti laidas. Žinoma, daugiausia dėmesio skyrė „Atminties kelio“ filmo kūrimui, kurį, kaip pats sako, nedrįstų pavadinti filmu, „tai nufilmuotas renginys, bet darbo buvo nemažai“. Filmas jau sutvarkytas ir, pasak autoriaus, pilnai paruoštas peržiūrai, tad ir pateikė jį susirinkusiųjų teismui. Autorius du trečdalius laiko skyrė įgarsinimo sutvarkymui, kad nebūtų pašalinių garsų trukdžių. Ieškota žydų muzikos, stengtasi, kad būtų tik instrumentinė melodija. Vienur naudojamas senovinis instrumentas, tarsi žydų ragas, kitur – taip pat autentiška muzika. Filme labai jautriai perteiktas „Atminties kelias“ seniausiu akmenimis grįstu keliu (Basanavičiaus g.), kuriuo prieš 80 metų buvo varomi žydai į šaudymo vietą Dargonių miške. Pasak autoriaus, jam įstrigo renginio režisūra, įspūdinga pradžia pačiame buvusiame gete (Užupio g. 14). Kad sustiprintum šį epizodą, reikėjo parinkti skausmingą žydų melodiją. Taip pat reikėjo ir pasisakančiųjų kalbas sudėlioti, ypač Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje kalbą, pasakytą angliškai, kurią į lietuvių kalbą išvertė Mykolas Krasnickas ir kurią savo balsu įgarsino Česlovas Rulevičius. Apvainikuojant filmą reikėjo surasti jautrius muzikinius intarpus.

Nors Česlovo kamera sveria tik 1,5 kilogramo, bet galime tik stebėtis redaktoriaus ištverme, nes „Atminties kelio“ eisena buvo greita, tad jam reikėjo būti vis priekyje arba ant kalnelio, filmuoti iš šono arba nugaros, ir vėl aplenkiant atsidurti priekyje. Kaip pats autorius prisipažino – buvo visas šlapias... Nejaukų įspūdį filmo autoriui kėlė nenusakomas vėjas miške, drebinanti, bauginanti aplinka, aukštų, liaunų medžių siūbuojančios viršūnės, kurios daugelį susirinkusiųjų aplink masinę žudynių kapavietę vertė kelti galvas aukštyn, baiminantis, ar nelūš šaka...

Česlovas Rulevičius nuoširdžiai dėkojo ir džiaugėsi renginio organizatore Silvija Bielskiene, kuri „tokiais renginiais atkuria labai svarbią atmintį“. Dėkojo buvusiai gimnazijos direktorei Irenai Adomėnienei, kuri prieš kelis dešimtmečius kartu su moksleiviais, kurie dar ir filmavo, lankė tuos, kurie dalijosi prisiminimais apie žydus, gyvenusius Semeliškėse; taip pat dėkojo mokytojai Nijolei Ustilienei. Pasak filmo autoriaus, visa tai turėtų atsidurti mokyklose, kad „Gyvoji atmintis“ išliktų ateities kartoms.

Česlovas Rulevičius pasidalijo mintimis ir jau internete matytu filmu apie Semeliškes „Žemės ir laiko prakalbinimas“ bei kuriamu filmu apie Trakų apskrityje gyvenusius žydus, kur kai kurie epizodai filmuoti ir Semeliškėse.

Nuoširdi padėka Česlovui Rulevičiui už neįkainojamą dovaną – filmą apie Semeliškes.

Visas filmas, kurį susirinkusieji galėjo pamatyti, truko valandą. Bet internetinėje erdvėje jis bus kiek sutrumpintas. Džiaugiamės už tuos, kas dalyvavo renginyje, ir galėjo pamatyti filmo originalą.

Dėkojame visiems dalyvavusiems „Atminties kelyje“ ir nepabūgusiems vėjuoto oro bei kelių kilometrų kelio pėsčiomis. Tie, kas ėjo tuo keliu, – tyloje ar maldoje – galbūt jautė einą nužudytų žydų – mūsų brolių ir sesių – paskutiniu gyvenimo keliu.

Tie, kas negalėjo dalyvauti, turės puikią progą pamatyti „Atminties kelią“ ekranuose, kai tik filmo anonsas bus paskelbtas internete.

 

„Elektrėnų žinių“ informacija



<- Grįžti į atgal