Kartu per gyvenimą 66-erius metus!

Juozas ir Onutė NARKEVIČIAI kartu per gyvenimą žingsniuoja jau 66 metus ir 6 mėnesius. Kur slypi šios jų santuokos paslaptis. Ką jiems patiems reiškia šis ilgas drauge per gyvenimą nueitas kelias. Kaip leidžia dienas karantino metu. Apie visa tai ir dar daugiau kalbėjomės su šia nuostabia pora.

Onutė ir Juozas Narkevičiai susituokė 1954 m. gegužės 9 d. Vilniaus Šv. Onos bažnyčioje. Nuo santuokos pradžios iki šiolei gyvena Vievyje. Užaugino tris dukras, džiaugiasi 5 anūkais ir 7 proanūkiais.

Onutė, kurią už rankos veda Dievas ir tikėjimas

Onutė gimė Kietaviškėse, augo penkių vaikų šeimoje; pradžioje mokytojavo, vėliau mokėsi Vilniaus žemės ūkio technikumo Agronomijos fakultete, įgijo Sodininkystės ir augalininkystės specialybę. Paskyrimą gavo Širvintų rajone. Su būsimuoju vyru Juozu susipažino Vievyje. Ištekėjo. Vievyje pasistatė namus, kuriuose gyvena jau 66 metus.

Sutuoktiniai per Deimantines vestuves (60 metų kartu) atnaujino santuoką ten, kur tuokėsi – Vilniaus Šv. Onos bažnyčioje, kur susirinko vaikai, anūkai, proanūkiai. Onutė tebesidžiaugia gauta ta proga vertinga dovana – Palaiminimo raštu su popiežiaus linkėjimais.

Pora užaugino tris dukras, džiaugiasi penkiais anūkais ir septyniais proanūkiais. Sūnaus Dievas taip ir nepadovanojo, bet jį atstoja puikūs žentai.

Pasak Onutės, gyvenimas nelepino, pragyveno sunkius ir baisius karo ir pokario laikus. Gelbėjo tikėjimas, malda. Lyginant su dabartiniu jaunimu – jų gyvenimas buvo kitoks, poreikiai buvo kitokie, jie gyveno kitaip. Bet džiaugiasi dabartiniu jaunimu, jų savarankiškumu, išmintimi.

Palaiko glaudžius ryšius su vaikais, jų visada labai laukia; žiemą planuoja važiuoti pas dukrą į Trakus, o pavasarį, jei Dievas duos, sugrįš į savo namus, į savo sodą, darželį...

Paklausta, ką veikia per dieną, Onutė patikino, kad sėdėti nėra kada, kad dabar jųjų laikas, auksines dieneles leidžia. Per dieną turinti su vyru nemažai darbo – apeina namus, pasitvarko šiltnamyje, lapus sugrėbia. Rytą pradeda kraujo spaudimo pasimatavimu, kavos puodeliu, namų aplinkos tvarkymu. Paskaito spaudą, pasiklauso radijo, pažiūri televiziją. Įstrigo neseniai žiūrėta laida apie Trakus, siautusį marą, Vytautą Didįjį ir kaip karaimai kepa kibinus.

Kol nebuvo paskelbtas karantinas, vaikščiojo į Vievio bažnytėlę. Džiaugiasi, kad abu dar vaikšto nesiramsčiuodami lazdelėmis...

Nors akys jau silpsta, regėjimas nebe tas, bet mėgsta skaityti, prenumeruoja „Elektrėnų žinias“, „Trakų žemę“. Onutė džiaugiasi, kaip pati sako, Dievo globa ir padovanotu stebuklu – neseniai akyje pakeistas lęšiukas – Kauno akių klinikoje mikrochirurgų atlikta operacija, kuri buvo greita ir labai sėkminga.

„Mūsų bendraamžiai jau visi iškeliavę, mes likome, kaip atstovai žemėje – turbūt tokia Dievo valia. Žmogaus gyvenimas, kaip ir gamtos – rudenį viskas nuvysta, medžiai apsinuogina, bet saulei pradedant šildyti, atėjus pavasariui – vėl viskas atgyja. Todėl reikia šį laikotarpį išgyventi, pasisemti jėgų ir sulaukti pavasario, jei tik bus tokia Dievo valia“, – mintimis dalijosi Onutė Narkevičienė.

Pasidomėjus, kas palaiko dabartiniu metu, Onutė nedvejodama atsakė: „Palaiko Dievas ir tikėjimas. Gyvenkite, supraskite, mylėkite, ką prisiekėte Dievui – tai ir vykdykite, ir nepergyvenkite, viskas bus gerai.“

„Gens una sumus“ („Mes viena šeima“)

Juozas Narkevičius gimė Pakalniškėse, mokėsi ir baigė Vievio progimnaziją, Vilniaus prekybos technikumą ir Lietuvos žemės ūkio akademiją. Įgijo mokslinio agronomo-ekonomisto kvalifikaciją. Dirbo Vievio ir Trakų rajonų žemės ūkio įmonėse ir įstaigose. Juozas Narkevičius – Vievio Kredito unijos steigimo įstatų kūrėjas, unijos steigėjas, 1995–2002 m. revizijos pirmininkas, 2002–2012 m. valdybos pirmininkas, 2012–2013 m. Kredito unijos Vievio taupa vyriausiasis paskolų vadybininkas, 2013–2016 m. valdybos pirmininkas. 2016 metais išėjo į pensiją.

Juozas – žymus šachmatininkas, jais žaisti išmoko Vilniuje. Dalyvaudavo Lietuvos žemės ūkio darbuotojų šachmatų pirmenybėse, Vilniaus miesto šachmatų varžybose, šachmatų turnyruose susirašinėjant, Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse. Per 1993 m. Berlyne vykusias Europos dirbančiųjų sporto žaidynes šachmatų varžybose tarp 102 dalyvių užėmė 39 vietą. Už varžybose įvykdytus kvalifikacinius normatyvus jam suteiktas kandidato į TSRS šachmatų sporto meistrus vardas. Dvi kadencijas buvo renkamas ir dirbo (visuomeniniais pagrindais) Lietuvos šachmatų federacijos Revizijos komisijos pirmininku.

2018 m. J. Narkevičius išleido knygą „Šachmatų šalis“, kurioje 72 puslapiuose eiliuota forma pateikiama šachmatų žaidimo istorinė apžvalga, charakterizuojamos šešių šachmatų figūros, apibūdinamas itališkų, ispaniškų debiutų kursas, indiškos, prancūziškos, olandiškos, skandinaviškos, gynybos strategija ir taktika, šachmatininkų bendravimas varžybose, laikantis devizo – šachmatininkų dainos – „Gens una sumus“ („Mes viena šeima“). Tik šešios eilutės, skirtos kiekvienai figūrai, bet jose visa esmė ir gelmė: „Šachmatų karalius – centrinė figūra, jo stipri valia ir graži karūna. Jis savo tvirtovėj ilgokai prastovi, kovoms vadovauja... narsioji valdovė, kuri tvirtovė prižiūri, šalies centrą gina, pergalei pasiekti net gyvybę aukoja. Armijos kampuose tvirti bokštai stovi, jie savo karaliui sudaro tvirtovę... „Leitenantas“ – rikis, greitas ir kovingas, ginantis ir puolant labai reikalingas. Raiteliai-žirgai – armijos stiprybė, jie pirmi išžvalgo priešo galimybes, radę silpną vietą, ją staiga užpuola... Pėstininkas – armijos siela, jos stiprybė ir galia. Jis kovotojas narsus, jam joks priešas nebaisus. Jis narsiausiai kovoja, priešininko likučius jis greit likviduoja.“

Knygos pabaigoje romantiškai pateikiamas „<...> Dar gražesnis, garbingesnis šachmatų rytojus“ ir aprašomi „Žemės žmonių veiksmai“, kai „Atskris žvaigždiečiai Žemėn šachmatais pažaisti“.

Ir palinkėjimas: „Gens una sumus“ per amžius gyvuoki, šachmatų žaidimą plačiai propaguoki. Kad šachmatais žaistų Visatoje ir Žemės planetoje, kad šachmatai visur būtų garbingoje vietoje.“

Ir aš prisidedu prie puikių palinkėjimų, kurie labai tinka šiuo – karantino – laikotarpiu. Nes:

Šachmatai – tai sportas smegenų rungtynių,

Jie gerokai skiriasi nuo bokso, imtynių.

Priešai čia ne jėga, o protu kovoja,

Šiai kovai jėgų daugiau išnaudoja.

 

Šachmatininkų kovos ilgą laiką vyksta,

Jų jėgos išsenka ir veidai išblykšta,

Bet jų ištverme tik stebėtis tenka.

Čia senelis vaikui ištiesia ranką,

Moteris su vyrais kaip lygi kovoja –

To nėra jokioje sporto šakoje.

 

Šachmatai – tai menas, kompozicijų kūryba,

Atskleidimas figūrų jėgos puolime ir gynyboj...

 

Šachmatai tai sportas, tai mokslas, tai menas.

Šachmatais sėkmingai gali žaisti ir jaunas, ir senas.

Šachmatų robotai su žmonėmis kaip lygūs kovoja,

Tokių varžybų nėra jokioje sporto šakoje.

 

*************

Džiaugiuosi sutikusi šią šviesią, inteligentišką ir išsilavinusią porą, visur kartu susikibus rankelėmis keliaujančią savo gyvenimo keliu – palaikydami vienas kitą, skleisdami meilę ir tikėjimą.

Linkime sulaukti dar daug pavasarių, sulaukti karūnuotųjų, ąžuolinių vestuvių. Būkite palaiminti Aukščiausiojo!

 

Su meile – Silvija BIELSKIENĖ



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų