Konkursui „Ar matai, kaip keičiasi Elektrėnų savivaldybė?“ pasibaigus

2022 m. spalio 15 d. LR finansų ministerija Lietuvos rajoniniuose laikraščiuose paskelbė įdomų konkursą, kuriame kvietė dalyvauti ir mūsų savivaldybės gyventojus ir pasidalinti savo įžvalgomis, istorijomis bei nuotraukomis apie Elektrėnų savivaldybėje pasikeitusias vietoves per pastarąjį dvidešimtmetį ES investicijų dėka. Konkurso tema – „Ar matai, kaip keičiasi Elektrėnai?“. 

Fotoistorijas buvo galima siųsti ir mūsų redakcijai el. paštu reklama@elektrenuzinios.lt arba adresu: Rungos g. 22, Elektrėnai. Džiaugiamės, kad iki lapkričio 11 d. sulaukėme nemažai istorijų, kurių viena – Kaimo turizmo sodybos „Gamtos melodija“ įkūrimo istorija – Elektrėnų savivaldybėje laimėjo I vietą, o visos Lietuvos mastu pateko į geriausių istorijų penketuką. „Finansų ministerija, rinkdama penkias geriausias fotoistorijas, parašytas ir dalyvavusias konkurse, jūsų istoriją išrinko kaip vieną jų. Todėl, esate atrinkti tarp tų nugalėtojų, kurie laimi ir savaitgalį MINERAL SPA Birštone. Konkurso organizatoriai linki jums nepamirštamų įspūdžių ir gero poilsio. Ačiū, kad dalyvavote konkurse ir džiuginote savo gražia istorija“, – rašoma organizatorių sveikinime nugalėtojams.

Sveikiname laimėtojus Reginą ir Algį Sinkevičius ir dalijamės jų istorija.

 

 

Kaimo turizmo sodybos „Gamtos melodija“ įkūrimo istorija

 

2015 m. įkūrėme kaimo turizmo sodybą, kuri yra Mackonių kaime, Semeliškių sen., Elektrėnų sav. O prasidėjo viskas nuo to, kai 2002 m. vyras liko be darbo. Gyvenome Lentvaryje nuosavame name. Nutarėme „įdarbinti“ pustuštį ūkinį pastatą ir pirkti karvę. Taip ir padarėme. Rugsėjo 7 d. gavau atlyginimą ir nupirkome karvę Margę iš Ramanavos kaimo, prie Onuškio. Algis 2004 m. tapo ūkininku ir pradėjo ekologiškai ūkininkauti, o aš po darbo mokykloje mokiausi gaminti sūrį. Prisiminiau vaikystę ir močiutės skanius sūrius. Sugadinau ne vieną litrą pieno, kol atradau močiutės sūrio skonį...

2005 metais ekologiškų ūkių ūkininkai buvo pakviesti į susitikimą su žemės ūkio ministru Trakuose. Buvome pakviesti ir mes. Tada ir atsirado noras nustebinti kitus: „Šventinei dienai“ praverti šeimos receptų skrynią. Šventėje buvo daug vaišių, pagamintų iš natūralių ekologiškų produktų, ir sūrių buvo, tačiau mūsiškis, Reginos, sūris patiko susirinkusiems labiausiai. Paruoštas su meile, savo rankomis, naminis sūris – pasirodo, tikras skanumėlis ir deficitas! Nuo to laiko savo sūrius pristatome įvairiose šventėse, mugėse, susitikimuose. Jo išskirtinumas – tai itin autentiška receptūra, ekologiškas, turintis tautinio paveldo sertifikatą. Iki 2010 m. gaminome sūrius be priedų, vėliau pagal užsakymus – ir su įvairiais priedais: su kmynais, linų sėmenimis arba česnakais. Konferencijų ir seminarų dalyviai taipogi mėgaujasi mūsų gardžiais sūriais su medumi.

2010 m., norėdami išbandyti savo jėgas, įsiliejome į projekto „Kaimo vietovių darbo jėgos persiorientavimas iš žemės ūkio veiklos į kitas veiklas skatinimas Lietuvoje“ veiklą „Surask galimybę naujai veiklai“ ir nepraleidome galimybės patobulinti žinias ir praktinius įgūdžius. Tai buvo tarsi užtarnautas poilsis, po kasdienių darbų.

Lektoriai sudomino mus, patiko jų darbo metodai. Kiekvieną dieną dalyvavome akvaaerobikos mankštoje, maudėmės baseine, mokėmės daryti atpalaiduojamąjį masažą, susipažinome su SPA kaimo vietovėse ir pirčių verslo organizavimu, individualaus verslumo subtilybėmis. Mokymai truko mėnesį. Daug ko išmokome, sustiprinome sveikatą ir, žinoma, nepraleidome progos pristatyti savo sūrio. Visiems mokymų dalyviams ir lektoriams labai patiko mūsų sūrio švelnus skonis. Pasipylė užsakymai. Tada ir gimė idėja įkurti kaimo turizmo sodybą su amatais, o mūsų rankų darbo saldūs sūriai nurodė mums kelią, kuriuo turime eiti, t. y. sertifikuoti mūsų gaminamą sūrį kaip tautinio paveldo produktą.

Ekologinis ūkininkavimas mums su vyru atvėrė naujas galimybes. Prasidėjo ieškojimų ir atradimų kelias. Pradėjome domėtis ES parama. Seminaras „Kaip efektyviai ir našiai užsiimti kaimo turizmo verslu šiandieninėje rinkoje“ padėjo sudėlioti taškus ir išsklaidyti abejones. Ilgai nelaukus parengėme projektą „Kaimo turizmo sodybos su amatais įkūrimas Mackonių kaime“ ir pateikėme paraišką. Projekto vertinimas truko ilgai, tad turėjome laiko apmąstyti, kaip vykdysime projektą ir kaip atrasime savo „Klientą“. Po devynių mėnesių gavome pranešimą, kad parama patvirtinta, esame kviečiami pasirašyti sutartį. Džiaugėmės labai, nors žinojome, kad įvykdyti projektą su 4 statiniais ir specifiniais reikalavimais per dvejus metus nebus lengva. Žinojome ir tai, kad projekto vykdymas pareikalaus daug energijos, ištvermės, kompetencijų ir finansų, tačiau mums visas tas procesas pasirodė itin įdomus, buvome labai užimti ir kūrybingi, nes rūpėjo galutinis rezultatas – sūrio sertifikavimas ir kaimo turizmo sodybos su amatais įkūrimas.

Sūrį sertifikavome ir gavome tautinio paveldo sertifikatą (TAUTINIO PAVELDO PRODUKTO SERTIFIKATAS, 2015-03-27 Nr. 00709, 030GV09.02.02 ( I grupė – tradiciniai gaminiai).

Manyčiau, kad tai yra išskirtinumas, kadangi ne visi gali didžiuotis tokiu sertifikatu ir ne visi gali pagaminti tokį sūrį. Savo sūrį „Iš kartos į kartą“ gaminame jau 15 metų. Jo gamybai naudojame tik natūralias žaliavas: natūralų karvės pieną bei savo ūkyje užaugintus česnakus ir kmynus, jeigu darome sūrį su priedais.

Kaimo turizmo sodybą su amatais įkūrėme. Čia pristatome sūrio kelią svečiams, atvykstantiems turistams, įvairioms amžiaus grupėms trimis kalbomis: lietuvių, rusų ir lenkų.

Šiandien esame laimingi, kad turime namą, amatų pastatą, kur vykdome Tautinio paveldo produkto saldaus sūrio kelio edukacijas, siekdami viešinti Lietuvos tradicinį maistą, didelę renginių salę ir rastinę pirtelę. Atrodytų, kad jau padarėme viską ir neturime darbų. Pasirodo, kad tai tik naujo kelio pradžia. Nuolat gražiname aplinką, deriname prie natūralaus gamtovaizdžio, kuriame erdves poilsiautojams, nes turime tokią galimybę. Šiuolaikinis gyvenimas ir progresas neleidžia stovėti vietoje, reikia kaitos, nes be kaitos neįmanoma kūryba. Priimdami pasaulį, turime suvokti, kad galime ir turime ne tik imti, bet ir dalintis tuo, ką išsaugojome, kas sudaro mūsų identitetą, todėl dalyvaujame įvairiuose mokymuose, išvykose, domimės kitų sodybų veikla ir viešiname Lietuvos tautinio paveldo produktų žinomumą.

Regina ir Algis Sinkevičiai



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų