Holokausto aukos paminėtos Gyvųjų maršu „Atminties keliu“ Semeliškėse

Sausio 27-ąją Semeliškėse minėjome Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos 75-ąsias metines. 1941 m. spalio 6 d. Dargonių miške (Semeliškių sen.) buvo nužudyti 962 Semeliškių (261), Vievio ir Žaslių žydų tautybės Lietuvos piliečiai: 213 vyrų, 359 moterys ir 390 vaikų. Semeliškėse šią datą įamžinome Gyvųjų maršu „Atminties keliu" – nuo buvusio geto (Užupio g. 14) iki žudynių vietos.

Holokausto aukos paminėtos Gyvųjų maršu „Atminties keliu“ Semeliškėse

Sausio 27-ąją Semeliškėse minėjome Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos 75-ąsias metines. 1941 m. spalio 6 d. Dargonių miške (Semeliškių sen.) buvo nužudyti 962 Semeliškių (261), Vievio ir Žaslių žydų tautybės Lietuvos piliečiai: 213 vyrų, 359 moterys ir 390 vaikų. Semeliškėse šią datą įamžinome Gyvųjų maršu „Atminties keliu" – nuo buvusio geto (Užupio g. 14) iki žudynių vietos.

Silvija BIELSKIENĖ

Istorijos pamoka susirinkusiesiems

Prie buvusio geto, kuris 2019 m. lapkričio 9-osios naktį buvo padegtas ir todėl dabar atrodo taip, kaip prieš 79-erius metus, susirinko virš 200 Elektrėnų sav. mokyklų, gimnazijų mokinių, mokytojų, Semeliškių seniūnijos įstaigų darbuotojų, gyventojų. Dalyvavo Elektrėnų sav. meras Kęstutis Vaitukaitis, administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius, mero pavaduotojas Raimondas Ivaškevičius, administracijos direktoriaus pavaduotoja Inga Kartenienė, mero patarėjai Aleksandras Klumbys ir Vaidas Andriejauskas, Tarybos ir mero sekretoriato vedėja Vaida Davidavičienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Ramutė Strebeikienė, Žemės ūkio ir melioracijos vedėjas Donatas Matijoška, Semeliškių sen. seniūnė Loreta Karalevičienė ir kt. Į renginį jautriai įsiterpė smuikininko Romualdo Petkevičiaus rankose rauda pravirkęs smuikas... Prisiminėme istorijos momentus – Semeliškių seniūnė Loreta Karalevičienė pasidalijo liudininkų atsiminimais. Nuo buvusio geto žingsniavome Basanavičiaus gatve, kuria prieš 79-erius metus iki Dargonių miško (2 km) mūsų broliai ir sesės, pažeminti, apiplėšti, ištroškę, alkani, buvo vedami į nežinią.

Dargonių miške

 

Dargonių miške nuoširdžiomis įžvalgomis pasidalijo meras Kęstutis Vaitukaitis. Atlikome simbolinę pilietinę akciją VARDAI: skaitėme nužudytųjų vardus ir pavardes... Žydų tradicijoje nepriimta puošti mirties, todėl, pagal gilias jų tradicijas, nešėme akmenukus, kurie nenuplaunami lietaus, nenupučiami vėjo. Apsigobę tyla klausėmės Romualdo Petkevičiaus rankose pravirkusios smuiko raudos, nuo kurios, rodos, net apšerkšnijusios medžių viršūnės susigūžė.

Renginyje dalyvavo ir VARDUS skaitė Semeliškėse gyvenanti Elena Karalevičiūtė-Čepanonienė – Pasaulio Teisuolio vardo savininkė (karo metais jos šeima slėpė ir išgelbėjo 19 žydų tautybės gyventojų). Po skaitymo JAI nuaidėjo šilti, nuoširdūs moksleivių plojimai – tai buvo viena jautriausių akimirkų...

Dargonių masinę kapavietę (teritorijos plotas 703 kv. m) sudaro 6 antkapiniai žemės sampilai, apjuosti lauko akmenų bordiūru. Antkapinių paminklų tipai su įrašais hebrajų rašmenimis, jidiš kalba: pilko granito paminklas, betono paminklas, dvi gulsčios betono plokštės.

Geto sąvoka

Nors žydų „geto“ sąvoka atsirado viduramžiais (manoma, kad pirmasis getas įsteigtas Venecijoje), nacių išradimas yra kai kas naujo. Skirtingai nuo viduramžių žydų rajonų, per Antrąjį pasaulinį karą į getus buvo uždaromi visi žydai, getas aptveriamas, o prie vartų pastatoma sargyba. Oficialiai iš getų išeiti draudžiama. Išėjęs ir sulaikytas be atitinkamo dokumento geto gyventojas dažnai perduodamas ypatingajam būriui ir sušaudomas.

1941 m. Trakų apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, žydai buvo varomi į getus ir laikinąsias izoliacijos vietas. Getas buvo ir Semeliškėse. Apytiksliai 1941 m. rugsėjo antroje pusėje Semeliškių žydai buvo perkelti į getą (buvusį kultūros klubą, buvusius bendruomenės „Strėva“ namus, Užupio g. 14). Čia buvo uždaryti Semeliškių, Vievio ir dalis Žaslių žydų. Kita Vievio ir Žaslių dalis žydų – į medinę sinagogą, pastatytą 1889 m., stovėjusią dabartinės seniūnijos pagalbinių pastatų vietoje, žydų mokyklą, manoma, kad ir į cerkvę. Semeliškių sinagogoje buvusias pažeistas keliolika šventų tekstų ir maldos knygų ten „apgyvendinti“ žydai palaidojo, t. y. užkasė „genizoj“ (tai būdavo ir prieš suvarant į getą), nes išniekintus raštus ar suplėšytus – laidodavo.

Holokausto aukų atminimo diena

JTO Generalinės Asamblėjos sprendimu paskelbta Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena siekiama pagerbti visas nacių aukas. Būtent šią dieną 1945 m. (prieš 75-erius metus) buvo išlaisvinta didžiausia nacistinės Vokietijos įkurta Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla Lenkijoje. Didžiausioje nacių koncentracijos ir naikinimo stovykloje nužudyta per 1,5 mln. žmonių, iš jų – per 1 mln. žydų. Pirmą kartą žmonijos istorijoje žmonės buvo naikinami sąmoningai pramoniniu būdu dujų kamerose, po 2 500 žmonių vienu užėjimu. Tą kartą buvo pasirinkta išžudyti žydų tautą. Lietuvos žmogaus teisių centras mums pateikia tokius faktus: prieš 75 metus sovietų kariai išvadavo Aušvico-Birkenau mirties stovyklą; per penkerius metus stovykloje nužudyta 1,1 milijonas žmonių; tai – daugiau nei 2016 metais gyveno žmonių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kartu sudėjus. Tarp nužudytųjų didžiąją dalį sudarė žydai – beveik 1 milijonas asmenų, atvežtų iš skirtingų Europos vietų, įskaitant Lietuvą. Taip pat šioje mirties stovykloje dėl rasistinių paskatų sunaikinti maždaug 25 000 romų. Aušvicas – vieta, kur žuvo ir apie 130–140 tūkst. lenkų, atsiųstų iš nacistinės Vokietijos okupuotų Lenkijos žemių. Dar per 10 tūkst. sovietų karo belaisvių taip niekada ir negrįžo į savo šeimas. Absoliuti dauguma šių žmonių nužudyti dujų kamerose ir iš stovyklos niekada neišvyko. Aušvico išvadavimo diena – sausio 27 – minima kaip Tarptautinė Holokausto atminties diena, kai prisimenamos visos Holokausto aukos, įskaitant ir sistemingai naikintus homoseksualius asmenis, žmones su negalia ir kt. grupes.

Holokaustas

Holokaustas (gr. holókaustos, iš hólos „visas“ + kaustós „išdegintas“) – sistemingas, masinis žydų tautos naikinimas, vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais Adolfo Hitlerio vadovaujamų nacių bei jų kolaborantų. Nacistinės Vokietijos vadovas Adolfas Hitleris teigė, kad žydai nepriklauso net žemesniajai rasei, jie esą tiesiog ne žmonės. Jis skelbėsi pasaulio gelbėtoju nuo žydų pavojaus, o tą gelbėjimą suprato kaip visų žydų sunaikinimą

Holokaustas Lietuvoje

Holokausto aukų atminimo diena minima ir Lietuvoje. Lietuvos žydų genocido diena – Rugsėjo 23-ioji, minint 1943 m. Vilniaus geto sunaikinimo metines. Tą dieną Lietuva patyrė vieną skaudžiausių smūgių XX amžiaus istorijoje. Tą dieną buvo sunaikintas Vilniaus žydų getas ir mes visam laikui netekome brolių ir sesių, kurie, be kita ko, teikė Lietuvai unikalų atspalvį. Vilniuje gyveno labai daug žydų. Per amžius Lietuva garsėjo kaip Šiaurės Jeruzalė. Tačiau jau nuo pat nacistinės okupacijos pradžios pradėtas kraupus susidorojimas su viskuo, kas žydiška.

Holokaustas šiandien yra monumentas žmogaus amoralumui

 

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje išžudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti per 800 lietuvių. O kiek jų, gelbėjusių, niekur nėra tai skelbę? Sausio 27-osios minėjimas išreiškia ne tik pagarbą žiauriai nacių režimo pražudytiems žmonėms, bet ir palaikymą jų artimiesiems bei išgyvenusiems Holokaustą.

Kuo Holokaustas skiriasi nuo kitų genocido nusikaltimų? Galbūt tuo, kad Holokaustas tapo galutine nežmoniškumo išraiška. Prieš vieną tautą. Kas garantuoja, kad kitą kartą nebus pasirinkta kita tauta? Todėl Holokaustas šiandien yra monumentas žmogaus amoralumui, nužmogėjimui, kurio niekada negalima pamiršti.

 

Kreipiuosi į jus, moksleiviai, mielieji mūsų ateities vaikai! Kviečiu pasidalinti savo išgyvenimais, kuriuos pajautėte per šią istorijos pamoką; užrašykite savo apmąstymus ir siųskite „Elektrėnų žinioms“ – gal paskaitys ir tie, kas neturėjo galimybės čia būti.

 

Norėčiau paglostyti, apglėbti

Kuo nusikalto šie gabūs, talentingi žydai, bičiuliškai gyvenę šalia mūsų tėvų, senelių? Negi tik tuo, kad buvo kitos tautybės ir kito tikėjimo? Norėčiau paglostyti tuos, kurie dalijosi savo paskutiniu duonos kąsniu, pieno, vandens lašeliu, kurie slėpė, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, taip elgdamiesi iš begalinės meilės žmogui, meilės, kurios šiandien mums taip trūksta...

Dėkojame prie renginio organizavimo prisidėjusiems: Elektrėnų sav. ugdymo įstaigų direktoriams, mokytojams, Elektrėnų PGT, Arvydui Rodai, Antanui Bielskiui, Elektrėnų kultūros centrui.



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų