Dėkoju likimui, kad ten buvau...

Prabėgus trisdešimčiai metų nuo Sausio 13-osios įvykių, kasmet, artėjant tai dienai ir vėl viskas išnyra prieš akis. Rodosi, tai buvo visai neseniai. Atmintis neištrynė.

Dirbau Vilniuje „Katalikų pasaulis“ redakcijoje

Tuo metu gyvenau Vilniuje, dirbau religinio žurnalo „Katalikų pasaulis“ redakcijoje. Sausio 8-tą, kai prof. Vytautas Landsbergis radijo bangomis visus kvietė prie Aukščiausios tarybos rūmų, supratome, kad tai rimta. Grįžę nuo jų, redaktoriaus kun. V. Aliulio ir pavaduotojo kun. V. Veilento paraginti, pradėjome pakuoti į dėžes kompiuterius, įrangą, archyvą, knygas, dokumentus, nes suvokėme, kad be strateginių objektų ateis eilė ir redakcijai, ypač religinio turinio. Tomis dienomis mūsų darbovietė atrodė, kaip po karo, daug dėžių, kurios netrukus buvo išvežtos mums nežinoma kryptimi, o tiltą su išoriniu pasauliu mums atstojo mažas televizorius. Mūsų darbas nesustojo, „Katalikų pasaulio“ žurnalas buvo spausdinamas pogrindyje kitame mieste. Tomis dienomis jis virto keturių puslapių biuleteniu...

Budėjimai prie laužų

Dienų grafikas įprastas – dieną prie Aukščiausios tarybos, po to bendravimas redakcijoje, vakarai vėl ten pat. Specialaus scenarijaus nebuvo, tik visi vidumi jautėme, kad turime būti kartu prie sukurtų laužų, dainuodami, melsdamiesi, ir kokia palaima apimdavo, kai matydavome autobusais atvykstančius kitų miestų gyventojus, visi buvome vienis, atrodė, kad visi seniai pažįstami... Budėdami prie AT rūmų išgirsdavome naujienas: užimta Krašto apsaugos departamento būstinė, Spaudos rūmai, išplėšti Medžiotojų ir žvejų draugijos sandėliai (ieškota ginklų), užimama geležinkelio stotis – į Vilnių nebuvo įleidžiami traukiniai, Vilniaus oro uoste neleidžiama pakilti ir nusileisti lėktuvams...

Spėjome pasiimti trispalvę

Sausio 13-tą ligi vakaro budėję, pavargę ir sužvarbę, nutarėme trumpam sugrįžti namo (gyvenome Fabijoniškių mikrorajone), nuraminti mamą (mes buvome trys seserys ir brolis), apgobti savus vaikus, kurie liko su ja. Tik sėdę prie televizijos ekrano dar spėjome išgirsti diktorės E. Bučelytės paskutinius žodžius: „Aš čia, su jumis“, pamatyti televizijos ir radijo  pastato koridoriais šmėžuojančius desantininkus, o, kai nutilo ir radijas, žinojome, ką turime daryti. Brolis dar spėjo paimti trispalvę, nepamenu, kaip keturiese atsidūrėme lauke. Įsirėžė atmintin sūnaus žvilgsnis, seserų dukrų verksmas, mamos palaiminimas kryžiaus ženklu. Lauke buvo tamsu ir tuščia, girdėjosi neįprasti garsai, ataidintys nuo Televizijos bokšto. Nutarėme ten ir vykti.

Nulėkėme per keliolika minučių

Susistabdėme vienintelį toje tamsoje iš kažkur atsiradusį automobilį, vairuotojas sakė važiuojąs prie parlamento, nes ten jo žmona likusi, tad ir mūsų kelionės tikslas pasikoregavo. Už keliolikos minučių jau buvome vietoje. Kiek buvo mūsų ten, neįmanoma nusakyti. Žmonių minioje pasimetėme su seserimi, kažkur iš akiračio dingo brolis, bet mes žinojome, jautėme, kad esame šalia. Buvome rimtyje, tylūs, atkaklūs, mes dar nežinojome, kad Kaune prie bokšto Sutkūnuose budi kita mūsų sesuo su vaikais, Klaipėdoje – vyriausias brolis... Niekada neišblės kun. Roberto Grigo, kun. Algimanto Keinos aukojamos Šv. Mišios iš Aukščiausios tarybos rūmų, malda, atgailos žodžiai, Aukos liturgija, Visuotinis nuodėmių atleidimas...

Liudininkai visų nakties įvykių

Buvome liudininkai visų tą naktį Seimo rūmuose vykusių įvykių: A. Šimėno ir jo šeimos dingimo, naujo premjero G. Vagnoriaus paskyrimą, besiartinančių kareivių tankų prie Kauno radijo stoties ir kt. Pranešimai apie užimtą televizijos bokštą, radijo ir televizijos komiteto pastatą. Atskriejusi žinia apie žuvusiuosius prie televizijos bokšto lyg žaibas nuvilnijo per daugiatūkstantinę minią, vieni verkė, kiti netikėjo, girdėjosi pasimetusių vaikų šauksmas... Bet tai mus telkė. Pravažiuojant tankams šalia parlamento, skandavome „Lietuva“. Išaušo. Kažkieno paraginti, vyrai ėmė statyti barikadas, iš kažkur atvyko mašinos, vežančios strypus, vielas, betonines plokštes, atsirasdavo reikalinga technika. Vyrams gelbėjome ir mes – moterys, vyresnių pagalba buvo maldos ir giesmės.

Palydėti į paskutinę kelionę susirinko visa Lietuva

Sausio 13-15 dienos buvo paskelbtos Gedulo dienomis. Kaip šiandien pamenu sausio 16-ąją, kurią  atsisveikinome su žuvusiaisiais, rodėsi, kad juos palydėti į paskutinę kelionę suvažiavo visa Lietuva. Gedulo procesija, skambant visų sostinės bažnyčių varpams, iš Arkikatedros bazilikos pasuko į Antakalnio kapines. Sausio 15-os naktį  prie televizijos bokšto „Dailės“ kombinato darbininkai ir inžinieriai įkasė skulptoriaus Petro Mazūro 13 metrų aukščio kryžių žuvusiems atminti. Dirbo naktį, be jokių brėžinių, kad suspėtų iki laidotuvių. Kryžius turėjo stovėti, bet, desantininkų įremti automatų vamzdžiai į nugaras dirbantiesiems, koregavo planą, teko įkasti pusiau gulsčią – toks jis ir liko, simbolis kruvinai Sausio 13-os nakčiai atminti.

Nesusimąstydavome, kas tuo metu parūpino malkas laužavietėms, buvo sudeginta 2000 kubinių metrų malkų, iš kur tą naktį atsirado 10 t spygliuotos ir 2 t plieninės vielos rulonai, daugiau kaip 100 t armatūros barikadoms, 1160 maišų smėlio savanoriams Parlamento pastate. Kas mus šildė ir gaivino karšta arbata, maitino sumuštiniais...

1991-ųjų sausio 13-ąją nuo sovietinių okupantų žuvo 14 žmonių, 52 suvarpyti kulkų, į medikus kreipėsi daugiau kaip 700 sužeistųjų, 1500 suluošintų, tūkstančiai nukentėjusiųjų gydėsi patys.

Dėkoju Viešpačiui...

Dėkoju Viešpačiui už galimybę būti ne namie, dėkoju, kad galėjau būti ten, su visais, ir po tiek laiko praverti savo atsiminimų skrynią. Du broliai jau pas Dievą, laiminę tėveliai mus – taip pat, tuomet paliktas namie šešiametis sūnus suaugęs, užaugo ir kiti du sūnūs, kurie kartais klausosi mano istorijos, bet, ką jaučia, nežinau. Sunku mūsų jaunimui patikėti, kad taip galėjo būti. Bet buvo, ir mes kasmet tai atsimename. Nors dažniausiai liudijame sau patiems... Nes saugome, kaip dovaną.

Kaip ir prieš penkiolika metų Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio įteiktą Padėkos raštą – Laisvės gynėjai. Neįkainojama...

Silvija BIELSKIENĖ

 



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų