Ar naujasis LFF prezidentas pakels Lietuvos futbolo lygį?

Praeitą savaitę išrinktas naujas Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas – ilgametį vadovą Julių Kvedarą pakeitė Edvinas Eimontas.

Naujasis prezidentas yra sukaupęs nemenką futbolo vadybos patirtį – nuo 2001 iki 2011 metų jis buvo LFF projektų skyriaus vadovu, 2011 m. paskirtas LFF generalinio direktoriaus pavaduotoju, 2012 m. – generaliniu direktoriumi.

Statytinis?

Futbolo bendruomenėje netyla kalbos, kad E. Eimontas yra J. Kvedaro statytinis, tad jo vadovavimas nebus savarankiškas. Naujasis LFF prezidentas tokias kalbas neigia ir sako esantis nuo nieko nepriklausomas, o viena pagrindinių jo užduočių bus suvienyti skirtingus požiūrius, kurių federacijoje gausu. E. Eimontas tikisi, kad jam vadovaujant per artimiausius ketverius metus futbolas Lietuvoje bus kilstelėtas į aukštesnį kokybinį lygį, kurio siekiama pagal futbolo strategijos numatytus tikslus.

Būtinas dėmesys mažiems miesteliams

Pasidomėjome, ką apie naują LFF prezidento išrinkimą mano FK „Elektrėnų Versmė“ treneris Romas Ščiuka. Jo vadovaujama komanda šiemet Vilniaus regiono futbolo lygoje 4 lygos C grupės divizione užėmė pirmą vietą iš dvylikos dalyvių.
Pašnekovas mano, kad iš esmės naujojo prezidento išrinkimas greitai nepakeis Lietuvos futbole susidariusios situacijos. Aišku, norisi tikėti, kad LFF prezidentas darbais įrodys, jog gali dirbti šį darbą ir pakelti Lietuvos futbolo lygį. Dabartinė situacija, anot R. Ščiukos, tragiška, darbų laukia daug, pradedant vaikų futbolo skatinimu, gerų stadionų įrengimu ne tik didžiuosiuose, bet ir mažesniuose miestuose. Apskritai LFF turėtų daugiau dėmesio skirti mažiems miestams – padėti jiems įsigyti stadiono dangas su nuolaida, esant galimybei, dovanoti jas. Ne paslaptis, kad mažuose miesteliuose sąlygos žaisti futbolą ir tobulėti – menkos. Tuo tarpu į prašymus dėl dangos ar kitų sąlygų gerinimo atsakoma, jog kam ta danga, jei miestelyje nėra aukšto lygio komandos. R. Ščiuka akcentuoja, kad mėgėjiškų futbolo komandų lygis taps aukštesnis tik tada, kai bus sudarytos sąlygos žaisti. Taigi, uždaras ratas...
Pašnekovas tikisi, kad naujoji futbolo valdžia imsis realių darbų, o ne tuščių kalbų ir kad pagaliau Lietuvos futbolo prestižas pakils ne tik šalies, bet ir Europos mastu.

Giedrė Pūrienė



<- Grįžti į atgal