Naujos gairės giliųjų venų trombozei gydyti – lūžio taškas?

Lapkričio 21-ąją Lietuvos kardiologų draugija tarptautinio lygio konferencijoje vykusioje diskusijoje „Mirtinas pasekmes galinti sukelti giliųjų venų trombozė: kas gali nuo jos apsaugoti?“ konstatavo, kad neturi kuo saugiai gydyti vėžį ir AIDS paplitimu lenkiančias ligas. Dviejų aukštųjų mokyklų – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto – specialistai spaudos konferencijoje įteikė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei naująsias giliųjų venų trombozės gydymo gaires. Jose yra numatyti ir nauji ligos gydymo principai. Tačiau, anot VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos vadovo prof. Aleksandro Laucevičiaus, tai bus nepasisekęs kūrinys, jei jis nebus įdiegtas į praktiką.

Šalies kardiologai teigia, kad rinkoje atsiradus pažangesnių preparatų, jie negali apsimesti, jog problema neegzistuoja. Antikoaguliacinis gydymas giliųjų venų tromboze sergantiems pacientams reikalingas kaip insulinas diabetu sergantiesiems.

Prasidėjus priepuoliui, miršta kas ketvirtas

Staigus oro trūkumas, krūtinės skausmas, padažnėjęs širdies ritmas, dusulys – taip prasideda ūmus trombu užsikimšusios plaučių arterijos priepuolis, kuris kas ketvirtam sergančiajam pasibaigia mirtimi. Medikų teigimu, plaučių embolija (PE) yra viena dažniausių ir sudėtingiausių giliųjų venų trombozės (GVT) komplikacijų, kurios laiku ir tinkamai negydant ligonis miršta.
Skaičiuojama, kad šia liga kiekvienais metais suserga apie du tūkstančius šalies gyventojų,  dažnas iš jų – darbingo amžiaus žmogus, turintis šeimą, siekiantis tobulėti profesinėje srityje. Pasauliniu mastu šios ligos statistika dar kraupesnė. Dėl trombozės kas 37 sekundes miršta žmogus, tai kasmet sudaro daugiau nei 843 tūkst. mirčių – du kartus daugiau nei mirštama nuo krūties, prostatos vėžio, AIDS ir eismo įvykiuose kartu sudėjus.
Šiuo metu mūsų šalyje nei GVT, nei PE ligų gydymas ir vaistai nėra kompensuojami. Už gydymą moka pacientai, kurie dažniausiai pasirenka pigiausius prieinamus vaistus, tad populiariausias yra gydymas varfarinu. Šio vaisto veikimas prasideda tik praėjus 3–7 dienoms nuo vaistų vartojimo pradžios, be to, reikia nuolatos sekti ir reguliuoti medikamento dozę. Be to, gydymo pradžioje būtina vartoti leidžiamuosius preparatus (mažos molekulinės masės heparinus).
Taikant gydymą varfarinu, ligonis negali gyventi visaverčio gyvenimo: iš pradžių kasdien, vėliau 1–2 kartus per savaitę žmogus privalo atvykti į gydymo įstaigą ir tikrinti savo kraujo krešumo rodmenis. Jei medikamento dozė per maža, atsiranda didelė tikimybė vėl susidaryti krešuliui ir įvykti PE. Jei dozė per didelė, kraujas pakankamai nekreša, todėl galima nukraujuoti, gali prasidėti kraujavimas į gyvybiškai svarbius organus.

Gydyti varfarinu ir sunku, ir rizikinga

„Varfarinas yra nepatogus nei daktarui, nei pacientui. Gydant juo, kraujas tampa tai per skystas, tai per tirštas. Atsiradus galimybei gydyti pažangesniais preparatais, turėtume nepraleisti šios galimybės. Lietuvos pacientams yra reikalingas gydymas naujaisiais antikoaguliantais“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos Širdies aritmijų sektoriaus vadovas doc. Aras Puodžiukynas.
Panašios nuomonės yra ir VU ligoninės Santariškių klinikų vidaus ligų centro direktorius prof. Virginijus Šapoka. Anot profesoriaus, yra tokių pacientų, kuriems liga kontroliuojama ir gydant varfarinu, bet varfarinas pasižymi daugeliu sąveikų su maistu, su kitais vaistais. Pacientas dėl to dažnai pakeičia gydymą, ir tai turi įtakos gydymo efektyvumui. Gydymas reikalauja labai dažnos laboratorinės kontrolės. Gydant varfarinu ligonio priežiūra yra sudėtinga – gydytojas ir pacientas turi būti labai atsakingi.
Profesoriui antrina ir kardiologė, medicinos mokslų daktarė doc. Sigita Aidietienė: varfarino terapinė dozė pacientams gali skirtis 15 kartų, todėl, gydant šiuo preparatu, labai sunku greitai ir saugiai nustatyti tinkamą dozę – dozė dažnai yra arba per didelė, arba per maža.

Lietuva ir Latvija taupo gyvybės sąskaita

Iš visos Europos Sąjungos tik Lietuva ir Latvija nekompensuoja kitose šalyse plačiai taikomo gydymo naujos kartos medikamentais – peroraliniais antikoaguliantais. Kaip sakė prof. Virginijus Šapoka, gydant šiais vaistais, pacientui atsiranda galimybė gydytis ir ambulatoriškai, sumažėja jo vizitų į ligoninę skaičius, liga gydoma greičiau ir efektyviau. Netinkamai gydant, GVT yra linkusi kartotis, iškyla net 50 proc. tikimybė, kad liga pasikartos per artimiausius tris mėnesius po gydymo, galimos komplikacijos, pavyzdžiui, plaučių embolija.
Medikai pastebi, kad valstybei nekompensuojant modernių vaistų, pacientas netenka visaverčio gydymo. Todėl vėliau valstybė turi kompensuoti šių ligų pasekmes – PE, trofinių opų gydymą, o taip pat nedarbingumą, socialines išmokas. Kaip pažymėjo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojas angiochirurgas dr. Saulius Sudikas, valstybė kompensuoja brangiai kainuojančius hidrokoloidinius tvarsčius, t. y. ligos komplikacijų gydymą, tačiau pagrindinė yra ne odos liga, o laiku ir tinkamai neišgydyta giliųjų venų trombozė.
Medikai taip pat pastebi, kad tikrasis GVT tiek ir PE atvejų skaičius nėra tiksliai žinomas, mat iki šiol Lietuvoje nėra sukurto trombozės atvejų registro. 

Modernus gydymas – raktas į visavertį gyvenimą

Šių metų vasarą Europos kardiologų draugija, siekdama pagerinti PE gydymą Europoje, parengė rekomendacijas. Vilniuje lankęsis Europos kardiologų draugijos prezidentas prof. Faustas Pinto ragina šalių vyriausybes vadovautis organizacijos parengtomis rekomendacijomis.
„Pagrindinės sritys, į kurias Europos kardiologų draugija siūlo atkreipti dėmesį, yra: ankstyvas PE diagnozavimas bei tinkamos metodikos taikymas paciento būklei nustatyti“, – komentavo prof. F. Pinto.
Rekomendacijose nurodyti kovos su šia klastinga liga aspektai, be to, rekomenduojamas gydymas peroraliniais antikoaguliantais. „Svarbiausi privalumai, kuriuos teikia naujųjų peroralinių antikoaguliantų naudojimas gydymo procese – tai itin greitas ir spartus jų veikimas bei naudojimo paprastumas – vaistai yra vartojami peroraliniu būdu. Būtent šie vaistai palengvina gydymo procesą: pacientui nebereikia leisti injekcijų, tampa paprasčiau sekti ligonio kraujo rodmenis“, – aiškino F. Pinto.
Doc. S. Aidietienės teigimu, GVT ir PE gydymas naujos kartos peroraliniais antikoaguliantais yra pranašesnis nei tradicinis gydymas varfarinu. Gydant sumažėja didžiųjų kraujavimų tikimybė, aiškus  vaisto dozavimas, nereikia nuolatos tikrintis kraujo duomenų. Skirtingai nei skiriant gydymą varfarinu, nėra vaistų sąveikos su maistu, nėra ryškios vaistų tarpusavio sąveikos.
„Vakarų pasaulis – visada racionalus, jei kompensuoja – vadinasi, tai apsimoka, nes ten viskas yra brangu: ir žmogaus gyvybė, ir gydytojo darbas. Pasaulis eina šia linkme todėl, kad tokie vaistai labai sumažina stacionarų ir laboratorijų apkrovas“, – kalbėjo prof. V. Šapoka.

Jūratė Saveikienė
Medicininės informacijos centras



<- Grįžti į atgal