Nacionalinio vėžio instituto sieks ir Estijos onkologai

Po pasibaigusio VI Baltijos šalių onkologų kongreso "Multidisciplininis požiūris į vėžio problemą“ kolegos iš  Latvijos ir Estijos realiai įgyvendinamu pavadino lietuvių siekį  per ateinančius penkerius metus ženkliai pakelti onkologinių ligonių gydymo kokybę Lietuvoje ir pagerinti onkologinių pacientų išgyvenamumo rodiklius.

„Mes, Lietuvos onkologai, ir mūsų Baltijos kolegos žvelgdami į onkologinę situaciją Lietuvoje ir į geriausią politinį sprendimą – įsteigtą Nacionalinį vėžio institutą, tikimės, jog per artimiausius penkerius metus galėsime ženkliai pagerinti onkologinių ligų gydymo kokybę ir onkologinių ligonių išgyvenamumą Lietuvoje, –  pasakė kongresui pasibaigus Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Narimantas Evaldas Samalavičius. – Norėdami atspindėti svarbiausią šiuolaikinį onkologinio ligonio gydymo principą,  pavadinome kongresą  „Multidisciplininis požiūris į vėžio ligą“.
Baltijos šalių onkologai jau dvidešimt metų pagal tradiciją kas dveji metai susirenka į kongresą vienoje iš šių šalių sostinių.  Per du dešimtmečius tiek Baltijos šalyse, tiek visame pasaulyje iš esmės pasikeitė požiūris į onkologines ligas ir į jų gydymą. Baltijos šalių onkologai neabejoja, kad onkologinio ligonio teisingo gydymo pradžia įmanoma tik tada, kai susirenka visi onkologinį ligonį gydantys specialistai, vadinamoji multidisciplininė komanda – radiologas,  patologas, chirurgas, radioterapeutas, chemoterapeutas, genetikas, ir kiekvienam pacientui individualiai numato gydymo planą.
Pasak kongreso dalyvių, žvelgiant į tris Baltijos šalis, tendencija yra ta pati – vėžio atvejų skaičius, kuris nustatomas kasmet, yra nemažas ir  mirtingumas nuo onkologinių ligų – gana didelis. Egzistuoja tarp šalių nežymūs skirtumai, bet iš esmės problema ta pati. „Trys Baltijos šalys artimos tiek istoriniu, tiek ekonominiu atžvilgiu, – sako  Rygos universitetinės ligoninės Vėžio centro vyriausioji gydytoja prof. Dace Baltina. – Ir šiandien susiduriame su panašiomis problemomis, kalbu apie nepakankamą finansavimą, tačiau turime puikių gydytojų, mokslininkų ir norėtųsi glaudesnio bendradarbiavimo. Tarkim, plėtojant mokslinius tyrimus, ateityje būtų galima kalbėti ir apie bendradarbiavimą gydant pacientus.“
Pasak prof. D. Baltinos, pagrindinė problema Latvijoje,  kad nėra koordinuojančio centro. „Tiesa, jis buvo, tačiau mums, kitaip nei lietuviams, nepavyko jo išsaugoti, – sako profesorė. – Nekoordinuojama onkologinių paslaugų sistema, jos išsimėčiusios, nors dažniausiai kiekviena ligoninė nori gydyti  onkologinius ligoninius. Kodėl? Kad ir kaip būtų skaudu pripažinti, tai brangus gydymas ir ligoninių vadovai labai suinteresuoti tokias paslaugas teikti dėl skiriamo finansavimo.“
„Estijoje gyvena 1,3 milijonai gyventojų, kasmet naujų onkologinių ligų diagnozuojama apie septynis tūkstančius, – sako Estijos vėžio centro vyriausiasis gydytojas prof. Idrek Oro. – Tai susiję ir su gerėjančia diagnostika, kuriai pastaruosius kelerius metus buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Prieš kelerius metus įsteigtas ir Vėžio registras, kuris ypač svarbus kalbant apie onkologinių ligų gydymą.“
Pasak prof. I. Oro,  kartais sulaukiama priekaištų, kad nepaisant visų investicijų, mirštamumo rodikliai jau kelerius metus Estijoje lieka praktiškai stabilūs.
„Mano nuomone, tai jau yra geros tendencijos, tai rodo, kad išnaudojame visas diagnostikos galimybes, – sako profesorius. – Onkologinių ligonių gydymo galimybės Lietuvoje ir Estijoje yra panašios.  Estijoje šiuo metu geresnės diagnostikos galimybės, tačiau lietuviai turi Nacionalinį onkologijos institutą. Mes, deja, šioje vietoje atsiliekame. Bet viliuosi, kad artimiausiu metu paseksime lietuvių pavyzdžiu ir kito kongreso metu galėsime pristatyti Estijos Nacionalinį vėžio institutą“.
VI Baltijos onkologų kongreso pirmąją dieną  Nacionaliniame vėžio institute organizuotos  praktinės konferencijos metu pirmą kartą Lietuvoje atlikta unikali laparoskopinė inkstų naviko krioabliacija. Atliekant operaciją talkino kolegos iš Estijos P. Baum ir L. Kikk, prof. M. Jievaltas iš LSMU.
Pirmą kartą drauge su medikais VI Baltijos onkologų kongrese susitiko Lietuvos, Estijos ir Švedijos pacientų organizacijų atstovai, kurių nuomonė tobulinant onkologinės pagalbos sistemą yra labai svarbi. Atvyko itin aktyvios Europos storosios žarnos vėžiu sergančiųjų pacientų organizacijos viceprezidentė Zorana Maravič.

Juventa Sartatavičienė
Vilniaus universiteto onkologijos institutas



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų