Atrankos kriterijų sistema – geriausiems projektams atrinkti

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto posėdyje svarstyti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonių atrankos kriterijai. Stebėsenos komitetas, sudarytas iš Žemės ūkio ir kitų ministerijų pareigūnų, žemdirbių savivaldos, nevyriausybinių organizacijų atstovų, yra atsakingas už programos įgyvendinimo priežiūrą.

„Visa atrankos kriterijų sistema, paremta balais, yra skirta atrinkti geriausius investicinius projektus, kurie būtų sėkmingai įgyvendinti ir taip padidintų mūsų šalies žemės ūkio konkurencingumą. Kiekvienai kaimo plėtros programos priemonei yra numatytas mažiausias atrankos balų skaičius, kurio nepasiekęs projektas negali būti remiamas“, – akcentavo žemės ūkio viceministras Gintas Saulius Cironka.
Daugiausia diskusijų sukėlė atrankos kriterijai dėl priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Numatyta skirti prioritetinių balų, jei pareiškėjas yra labai maža, maža ar vidutinė įmonė, taip pat kai projektui įgyvendinti prašoma mažesnio paramos intensyvumo.
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė atkreipė dėmesį, jog perdirbimo srityje labai svarbi yra numatytų įsigyti įrenginių, mechanizmų, technikos vertė visame projekte. „Taigi, jeigu  jų vertė visame projekte viršija 60 proc., papildomai skiriama 10 balų, jeigu sudaro 40-60 proc. įskaitytinai, skiriami 5 balai. Papildomų balų bus skiriama, jei įgyvendinus projektą, bus padidintas vidutinis metinis darbuotojų skaičius, jei bus diegiamos inovacijos, jei ūkio subjekto vidinė grąžos norma bus nuo 5 iki 20 proc., jei projektas bus įgyvendinamas kaimo vietovėje (iki 6 tūkst. gyventojų).
V. Daugalienė taip pat pasiūlė papildomą atrankos kriterijų tiems, kurie gamina ar planuoja gaminti ekologiškus žemės ūkio produktus. „ Tai reikštų, kad jeigu daugiau kaip 50 proc. visų pajamų sudarytų pajamos iš ekologiškų produktų gamybos, papildomai būtų skiriama 10 balų“, – sakė direktorė.
Diskutuojant dėl atrankos kriterijų buvo svarstoma, ar papildomi balai galėtų būti skiriami, jei pareiškėjas yra  asocijuotos žemdirbių savivaldos organizacijos narys. Europos Komisijos (EK) atstovė Eglė Stanionienė atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo narytės nauda asociacijoje Komisijai kelia abejonių, kaip tai galėtų prisidėti prie priemonės įgyvendinimo tikslų. „Galutinis atrankos kriterijų sąrašas yra paliekamas kiekvienos Europos Sąjungos šalies narės atsakomybei, galutinį sprendimą priima vadovaujančioji institucija – šiuo atveju tai yra Žemės ūkio ministerija, tačiau EK privalo dalyvauti Stebėsenos komiteo posėdžiuose ir turi patariamojo balso teisę. EK funkcija yra stebėti, ar siūlomi atrankos kriterijai atspindi patvirtintos kaimo plėtros programos tikslus“, - pabrėžė E. Stanionienė.
Kaimo plėtros departamento direktorė V. Daugalienė paaiškino, kad pagal minėtąją veiklos sritį privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 35. „Jei projektų atrankos metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomo mažiausio balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Pirmiausiai bus finansuojami daugiausia balų surinkę projektai. Tačiau, jei pareiškėjai surinks vienodą balų skaičių, o lėšų šių projektų finansavimui nepakaks, tai pirmenybė bus teikiama tiems, kurie nebuvo gavę paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones, ir tie, kurie prašo mažesnės paramos sumos,“, – apibendrino V. Daugalienė.

Žemės ūkio ministerijos informacija



<- Grįžti į atgal