Seime minimos paskutinio partizano Antano Kraujelio žūties 50-osios metinės

Antradienį 14 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyks kario savanorio, paskutinio veikiančio Lietuvos partizano Antano Kraujelio žūties 50-ųjų metinių minėjimas. Renginio organizatorius – Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija.

Minėjime kalbės Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Vytautas Saulis, Seimo nariai Mantas Adomėnas, Milda Petrauskienė, Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Endriukaitis, Lietuvos politinių kalinių sąjungos narys Petras Girdzijauskas. Koncertuos Lietuvos mokslo akademijos mišrus choras.
Antanas Kraujelis (1928 m. spalio 25 d.–1965 m. kovo 17 d.) savo gyvenimą paskyrė kovai su okupantais. 1946–1947 m. veikė kaip partizanų ryšininkas, turėjo ginklą. 1948–1965 m. buvo Vytauto apygardos partizanas (slapyvardžiai Pabaisa, Siaubūnas). Gyvo partizano A.Kraujelio paėmimui arba likvidavimui buvo panaudotos visos jėgos, už jo suradimą buvo siūlomos didžiausios premijos. Tačiau žmonės jo neišdavė. A. Kraujelis nėjo legalizuotis, nors nuolat buvo raginamas tai daryti. Artimiesiems A. Kraujelis sakė: „Aš gal laisvės nesulauksiu, bet jūs tikrai sulauksite. Lietuva bus laisva“. Jo žodžiai išsipildė. 1965 m. kovo 17 d. per kariuomenės operaciją A. Kraujelis nusišovė, prieš tai sunaikinęs dokumentus. Buvo prašęs artimųjų deramai jį palaidoti, tačiau iki šiol nežinoma jo palaikų paslėpimo vieta.
1997 m. gruodžio 17 d. A. Kraujelis pripažintas kariu savanoriu; 1998 m. birželio 10 d. jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis; 1998 m. gegužės 22 d. jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Dėl A. Kraujelio sunaikinimo operacijos kaltintas buvęs KGB pulkininkas, buvęs pirmosios Vyriausybės vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis teismo buvo išteisintas.  

Bernardinai.lt



<- Grįžti į atgal