S. Aleksijevič „Černobylio malda“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre

Pasauliui minint vieną didžiausių XX a. katastrofų – Černobylio atominės elektrinės avarijos – 30-ąsias metines šį šeštadienį Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre įvyks spektaklio „Černobylio malda“ pagal Nobelio literatūros premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič dokumentinę apysaką „Černobylio malda: ateities kronika“ premjera.

Praėjus 30 metų po didžiausios pasaulyje branduolinės avarijos, Černobylio atominė elektrinė tebėra tiek nerimstančių diskusijų objektas, tiek dar viena siaubo istorija tapusi tikrove, verčianti susimąstyti apie griuvėsiais virtusią praeitį ir sudėtingą ateitį.
Kaip teigia Svetlana Aleksijevič, kuri balandžio 30 d. lankysis Panevėžyje ir susitiks su visuomene: „Černobylis mums parodė koks yra pavojingas šiuolaikinės civilizacijos „jėgos kultas“. Jis aiškiai atskleidė klaidingą kliovimąsi šia galia ir prievarta neieškant alternatyvų. Koks pavojingas mūsų pasaulėvaizdis mums patiems. Kaip humanitarinis žmogus liko nuošalėje technologinio žmogaus atžvilgiu. Nuo pat pirmų šios tragedijos dienų tapo aišku, kad sprogo ne tik reaktorius: Černobylio katastrofa susprogdino visą mūsų pasaulėvaizdį.“
S. Aleksijevič – keturiolikta moteris Nobelio literatūros premijos istorijoje ir pirmoji moteris rašanti rusų kalba. Kitaip nei daugelis šio prestižinio apdovanojimo laureatų, gavusių Nobelio premiją už grožinę literatūrą, S. Aleksijevič rašo dokumentinę prozą. Šiuo atžvilgiu ji prisijungia prie Theodoro Mommseno, Winstono Churchillio, Bertrand’o Russello, Jeano Paulio Sartre’o, apdovanotų už istorinius ir filosofinius veikalus. Pagrindinė S. Aleksijevič technika – koliažas. Ji jungia paprastų žmonių balsus, siekdama pateikti naują istorinių įvykių perspektyvą.
Aleksijevič kūrybos dėmesio centre – žmonių gyvenimų istorijos. Žmonių kaip mes. Jie kalba apie kančią, savo išgyvenimus priverstinai susidūrus su didžiuoju geopolitiniu žaidimu. Aleksijevič keičia rašymo apie šiuolaikinę istoriją būdus teigdama, kad visa istorija – tai žmogaus interesai ir įrodinėdama, kad įdomiausi ir svarbiausi šioje progreso istorijoje yra patys žmonės, kurie gyvena savo sudėtingus ir kasdieniškus gyvenimus apsuptyje politinių, ekologinių bei egzistencinių katastrofų. Ji parodo kaip žmonės išgyvena neįsivaizduojamas tragedijas, atskleisdama universalią, metafizinę dimensiją labai konkrečioje patirtyje.
Kaip teigia monospektaklio „Černobylio malda“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliks Ėglė Špokaitė, režisierius Linas Marijus Zaikauskas, jį sužavėjo S. Aleksijevič gebėjimas priartėti prie žmogaus, kasdienybės patirtį vertsi universalia, o žurnalistinį reportažą – liudijimu apie žmogiškąją būtį. Todėl ir spektaklyje bus pasitelkiama minimalistė dokumentinio teatro forma, kur svarbiausi elementai – tai dokumentinis vaizdas ir nesuvaidintas aktorės išgyvenimas.
Tuo tarpu Eglė Špokaitė teigia, kad iki spektaklio repeticijų nebuvo susipažinusi su S. Aleksijevič kūryba. Tačiau skaitydama knygą buvo šokiruota savo pačios nežinojimo ir užmaršties. „Tai ne vien didžiulis darbas užfiksuoti unikalius žmonių liudijimus, bet ir labai tiesiai esminius būties klausimus kelianti literatūra. Papasakoti vieną tokių tekstų yra nelengva. Jau vien todėl, kad tai iki kaulų smegenų autentiška ir tikra. Kartais jaučiu, kaip smegenys tiesiog atsisako visa tai suvokti, tarsi įjungdamos savotišką saugiklį. Ir nėra jokios instrukcijos kaip jį išjungti. Nebent vidinė motyvacija, kurią privalai sau įvardyti. Jeigu išgirsta istorija paskatintų mąstyti, klausti, spręsti, bet neignoruoti ir nematyti - tegu ir vieną žmogų - vadinasi,ja dalintis verta“, - teigia aktorė.
Spektaklio premjera įvyks balandžio 30 d. 18 val., po jos - S. Aleksijevič susitikimas su žiūrovais, vakarą moderuos Ginas Dabašinskas. Tą pačią dieną 11 val. Juozo Masiulio knygyne vyks susitikimas su S. Aleksijevič ir Europos parlamento žaliųjų frakcijos pirmininke Rebecca Harms.

Ilona Vitkauskaitė, Juozo Miltinio dramos teatras



<- Grįžti į atgal