Saugome Europos gamtą: siekdami iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, turime dėti daugiau pastangų

Atlikus ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą matyti, kad daugelyje sričių padaryta pažanga, tačiau pabrėžiama, kad valstybės narės, įgyvendindamos tikslą iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, turi dėti daugiau pastangų.

Atlikus ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą įvertinta, kaip ES sekasi siekti tikslo iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Jos rezultatai rodo, kad daugelyje sričių padaryta pažanga, tačiau pabrėžiama, jog valstybės narės, siekdamos įvykdyti strategijos įgyvendinimo įsipareigojimus, turi dėti kur kas daugiau pastangų. Gamtos išgalėms valyti orą ir vandenį, apdulkinti augalus ir švelninti nelaimių, kaip antai potvynių, padarinius iškilo grėsmė, tai gali nenumatytai daug kainuoti mūsų visuomenei ir ekonomikai. Šiandien paskelbti visoje ES atliktos apklausos rezultatai patvirtina, kad daugumai europiečių biologinės įvairovės nykimo padariniai kelia nerimą ir jie suvokia, kad tai gali daryti neigiamą poveikį žmonių sveikatai bei gerovei ir galiausiai ilgalaikei ekonominei plėtrai.
ES priėmė strategiją, kaip iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Šiandienos vertinime, atliktame įpusėjus strategijos įgyvendinimui, akcentuojama, jog reikia iš esmės nuveikti kur kas daugiau, kad ES politika virstų praktiniais veiksmais. Visų pirma, valstybės narės turi geriau įgyvendinti ES gamtos apsaugos teisės aktus. Šiuo metu Europos Sąjungoje daugiau nei trijų ketvirtadalių svarbių natūralių buveinių būklė yra nepatenkinama, o daugeliui rūšių yra iškilusi grėsmė išnykti. Tikslo sustabdyti biologinės įvairovės nykimą įgyvendinimas taip pat priklausys nuo veiksmingo biologinės įvairovės klausimų integravimo į žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, regioninės plėtros ir prekybos politiką. Reformuota bendra žemės ūkio politika suteikia galimybių geriau integruoti biologinės įvairovės klausimus, tačiau BŽŪP įgyvendinimo sėkmę lems tai, kaip valstybės narės įgyvendins priemones nacionaliniu mastu. Galų gale reikia pripažinti ir suprasti, kad savo gamtą turime saugoti ne tik saugomose teritorijose, bet ir už jų ribų, visur – sausumoje ir jūroje. Šiuo metu Komisija atlieka ES Paukščių ir Buveinių direktyvų tinkamumo patikrą, siekdama nustatyti, ar jose užsibrėžtų tikslų siekiama efektyviausiu būdu.
Už aplinką, jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Karmenu Vella sakė: „Iš šios ataskaitos galima padaryti daug išvadų – padaryta nemenka pažanga ir yra gerų sektinų pavyzdžių, tačiau reikia nuveikti kur kas daugiau, kad sumažintume atotrūkį ir iki 2020 m. pasiektume užsibrėžtus biologinės įvairovės išsaugojimo tikslus. Dar ne laikas nusiraminti, nes prarasdami biologinę įvairovę, prarandame ir mūsų gyvybę palaikančią sistemą. Negalime leisti, kad taip atsitiktų, tai būtų pragaištinga ir mūsų ekonomikai.“
Atkurti natūralias buveines ir kurti žaliąją infrastruktūrą tebėra uždavinys Europai. Įgyvendinta ES žaliosios infrastruktūros strategija teiks įvairios naudos įvairiems sektoriams, įskaitant žemės ūkį, miškininkystę ir žuvininkystę. Be to, viena iš sparčiausiai didėjančių grėsmių biologinei įvairovei Europoje yra invazinės svetimos rūšys, darančios daug žalos žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei, kuri ES atsieina mažiausiai 12 mlrd. EUR per metus. Naujas ES reglamentas, kuriuo siekiama kovoti su invazinių svetimų rūšių plitimu, jau įsigaliojo, taip pat vykdomas darbas siekiant iki 2016 m. pradžios sudaryti ES svarbos invazinių rūšių sąrašą.
ES labai prisideda prie biologinės įvairovės nykimo stabdymo visame pasaulyje. ES ir jos valstybės narės teikia daugiausiai finansinės paramos biologinei įvairovei išsaugoti. ES ėmėsi pirmųjų veiksmų susilpninti netiesioginius biologinės įvairovės nykimo veiksnius, įskaitant prekybą laukiniais gyvūnais ir nelegalią žvejybą, ir biologinės įvairovės klausimus įtraukti į savo prekybos susitarimus. Naujoje visuotinėje 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkėje dar kartą pakartojama būtinybė įgyvendinti bendrus įsipareigojimus šioje srityje.
Minėtosios laikotarpio vidurio peržiūros paskelbimas sutampa su „Eurobarometro“ apklausa, kurios rezultatai rodo, kad europiečiai yra susirūpinę dėl dabartinių biologinės įvairovės tendencijų. Bent trys ketvirtadaliai europiečių mano, kad gyvūnams, augalams ir ekosistemoms atskirose šalyse, Europoje ir visame pasaulyje yra iškilusi didelė grėsmė, o daugiau kaip pusė galvoja, kad biologinės įvairovės nykimas paveiks juos pačius.

Pagrindiniai faktai

2020 m. ES biologinės įvairovės strategijos tikslas – iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų blogėjimą, kuo labiau jas atkurti ir padėti išvengti pasaulio biologinės įvairovės nykimo. Nustatyti šešių pagrindinių sričių tikslai: visiškai įgyvendinti ES gamtos apsaugos teisės aktus; išlaikyti ir atkurti ekosistemas ir jų funkcijas; plėtoti tausesnį žemės ūkį, miškininkystę ir žuvininkystę; labiau kovoti su invazinėmis svetimomis rūšimis; visai ES daugiau prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo prevencijos visame pasaulyje. ES strategijoje pabrėžiama, kad reikia visapusiškai atsižvelgti į gamtos teikiamą ekonominę ir socialinę naudą ir ją įtraukti į ataskaitų teikimo ir apskaitos sistemas. Strategija taip pat siekiama įvykdyti bendrus biologinės įvairovės išsaugojimo įsipareigojimus, prisiimtus pagal Biologinės įvairovės konvenciją, ir prisidėti prie naujos visuotinės 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės.

Daugiau informacijos

2020 m. ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūra, Komisijos ataskaita
2020 m. ES biologinės įvairovės strategija
2020 m. ES biologinės įvairovės strategijos brošiūra
2015 m. gamtos padėties ataskaita
„Eurobarometro“ apklausa apie biologinę įvairovę

http://europa.eu/rapid/press-release_IP-15-5746_lt.htm