Naujas tyrimas rodo, kad darbuotojai mažiau patenkinti darbo sąlygomis

Nors šiek tiek daugiau nei pusė (53 proc.) Europos darbuotojų mano, kad darbo sąlygos jų šalyje geros (taip mano 50 proc. lietuvių), vis dėlto daugumos (57 proc.) ES piliečių nuomone, jų darbo sąlygos per pastaruosius 5 metus pablogėjo (su tokia nuomone sutinka tik 29 proc. lietuvių).

Tai rodo šiandien paskelbtas „Eurobarometro“ tyrimas, kuriame nagrinėjama, kaip krizė paveikė darbo vietų kokybę. Nors dauguma darbuotojų yra patenkinti savo darbo sąlygomis (vidutiniškai 77 proc. visų ES darbuotojų), vienų šalių rezultatai labai skiriasi nuo kitų: nuo 94 proc. Danijoje iki 38 proc. Graikijoje. Apskritai dauguma ES darbuotojų labai patenkinti savo darbo dienos trukme (80 proc.; o Lietuvoje – 82 proc.) ir sveikata bei sauga darbe (85 proc.).

„Eurobarometro“ tyrimo rezultatais bus naudojamasi balandžio 28 d. Briuselyje vyksiančiose diskusijose apie esamas ir būsimas ES veiksmų darbo sąlygų srityje perspektyvas. Konferencijoje bus proga aptarti, kaip toliau plėtoti nuoseklų ir į ateitį orientuotą požiūrį į darbo sąlygas Europos Sąjungoje, užtikrinti aukštą kokybę, saugą ir lygybę darbo vietoje.

„Apsaugoti darbo sąlygas ir skatinti jų plėtojimą reiškia rūpintis mūsų žmogiškuoju kapitalu. Turime nepaprastai vertingą teisės ir politikos paveldą, kad užtikrintumėme geras darbo sąlygas, kuriomis Europos darbuotojai būtų labai patenkinti. Tačiau taip pat baiminamasi, kad po ekonomikos krizės darbo sąlygos pablogės, ir šis pavojus realus. Kartu su valstybėmis narėmis ir darbuotojų bei darbdavių organizacijomis turime atnaujinti savo pastangas išsaugoti ir gerinti darbo sąlygas“, – sakė už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingas Komisijos narys László Andoras.

28 valstybėse narėse atlikto „Eurobarometro“ tyrimo rezultatai rodo, kad:
* daugiau kaip 80 proc. respondentų Danijoje, Liuksemburge, Suomijoje ir Nyderlanduose mano, kad jų šalyje darbo sąlygos geros. Vertinant atskirus darbuotojus, Danija taip pat yra pirmoje vietoje: joje 94 proc. darbuotojų yra patenkinti savo darbo sąlygomis. Antroje vietoje – Austrija ir Belgija, kuriose darbo sąlygomis patenkinti 9 iš 10 darbuotojų. Po jų tik šiek tiek žemesni rodikliai Suomijoje (89 proc.), Jungtinėje Karalystėje ir Estijoje (po 88 proc.);
* blogiausiai darbo sąlygos vertinamos Graikijoje (jas teigiamai įvertino 16 % respondentų). Ji taip pat vienintelė šalis, kurioje esamomis savo darbo sąlygomis patenkinti mažiau negu pusė dirbančių respondentų (38 proc.);
* kitos šalys, kuriose darbo sąlygomis patenkinta mažesnė dalis respondentų, yra Kroatija (18 proc.), Ispanija (20 proc.), Italija (25 proc.), Bulgarija (31 proc.), Slovėnija, Portugalija ir Rumunija (po 32 %), taip pat Slovakija (36 proc.) ir Lenkija (38 proc.).

Šiuos skirtumus galima aiškinti įvairiais veiksniais: krizės nulemtomis socialinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis, taip pat struktūrinėmis ypatybėmis, t. y. skirtingose ES šalyse daugiau arba mažiau išvystytu socialiniu dialogu, socialine politika ir darbo teise.

Kitos esminės tyrimo išvados rodo, kad galimybių gerinti padėtį yra ypač šiose srityse:
* iš kai kurių išvadų matyti, kad padidėjo darbo intensyvumas. Aiškiai matyti, kad stresas laikomas didžiausia grėsme darbe (53 proc. dirbančių respondentų). Be to, nepatenkintų darbo krūviu, darbo tempu ir ilgomis darbo dienomis (daugiau kaip 13 val.) yra daugiau negu nepatenkintų kitais dalykais, pavyzdžiui, tuo, kad užduotys nepakankamai įdomios, arba netinkamais savaitiniais arba metiniais poilsio laikotarpiais;
* atsakydami į klausimus darbo organizavimo tema apie darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą 40 proc. respondentų teigė, kad jiems nesudaryta lanksčių darbo sąlygų galimybė;
* sveikatos ir saugos darbe srityje mažiau nei vienas iš trijų darbuotojų nurodė, kad jų darbo vietose yra įdiegta priemonių naujiems pavojams (pavyzdžiui, kylantiems dėl nanotechnologijų arba biotechnologijų) išvengti arba vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantiems darbuotojams skirtų priemonių. Be streso, kitu vienu iš svarbiausių pavojų darbe laikoma prasta ergonomika: 28 proc. respondentų kaip pagrindinį pavojų sveikatai ir saugai darbe nurodė kartojamus judesius ir varginančią arba skausmą keliančią kūno padėtį, o 24 proc. – daiktų kėlimą, nešiojimą ir perkėlimą iš vienos vietos į kitą kasdien.
 
Artėjanti ES darbo sąlygų konferencija

Balandžio 28 d. rengiamoje konferencijoje dalyvaus apie 300 suinteresuotųjų šalių. Per penkis seminarus bus proga nuodugniai aptarti darbuotojų saugą ir sveikatą, restruktūrizavimą, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą, stažuotes ir ES darbo sąlygų srities veiksmus tarptautiniu lygmeniu.

Europinio ir nacionalinio lygmens profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir politikos formuotojai kviečiami pamąstyti ir imtis bendrų iniciatyvų, kuriomis būtų remiamos darbo sąlygos ir darbo vietų kokybė, o tai yra itin svarbu siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų. Geros darbo sąlygos, įskaitant sveiką ir saugią aplinką, dažnai yra susijusios su didele darbuotojų motyvacija, kūrybiškumu ir darbštumu, o tai galiausiai lemia didelį darbo našumą.

Pagrindiniai faktai

Šis tyrimas buvo atliekamas 28 valstybėse narėse nuo 2014 m. balandžio 3 iki 5 d. Telefonu (fiksuotojo ryšio ir mobiliuoju telefonu) savo gimtąja kalba buvo apklausta 26 571 respondentas iš įvairių socialinių ir demografinių grupių.

Šiame „Eurobarometro“ tyrime darbo sąlygos buvo apibrėžtos kaip darbo laikas, darbo organizavimas, sveikata ir sauga darbe, atstovavimas darbuotojams ir santykiai su darbdaviu.

Strategijoje „Europa 2020“ nustatyti plačių užmojų užimtumo didinimo ir skurdo mažinimo tikslai. Europos semestru, užimtumo srities dokumentų rinkiniu ir socialinių investicijų dokumentų rinkiniu padedama sistemingai ir atsižvelgiant į visos Europos interesus spręsti kintančius užimtumo bei socialinius uždavinius.

ES remiasi išsamia politika ir teisės aktais, kuriais siekiama gerinti darbo sąlygas ES, įskaitant minimalius darbo teisės ir darbuotojų saugos bei sveikatos standartus. Praėjusiais metais Europos Komisija taip pat pasiūlė dvi kokybės sistemas: restruktūrizavimo (IP/13/1246) ir stažuočių (IP/13/1200). Pastarąją sistemą Ministrų Taryba priėmė 2014 m. kovo mėn. (IP/14/236).

2014 m. balandžio 7 d. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) pradėjo kampaniją „Mažesnis stresas – sveika darbo aplinka“, skirtą informuoti apie psichologinį, fizinį ir socialinį pavojų, susijusį su stresu darbe (žr. IP/14/386).

http://ec.europa.eu/lietuva/ziniasklaidai/24042014_darbo_salygos_tyrimas_lt.htm



<- Grįžti į atgal