Europos Komisija atkreipia dėmesį į mišrių šeimų problemas ir pradeda konsultacijas dėl tolesnių veiksmų

Balandžio 15 d. paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į mišrioms šeimoms (skirtingos pilietybės sutuoktiniams) Europoje vis dar kylančias teisines problemas, kai jos bando spręsti tarpvalstybinius ginčus dėl jų santuokos arba vaikų globos.

Padidėjus piliečių judumui Europos Sąjungoje, padaugėjo šeimų, kurių nariai yra skirtingų pilietybių, gyvena skirtingose ES valstybėse narėse arba valstybėje narėje, kurios piliečiu nėra bent vienas iš šeimos narių. Iširus šeimai, tarpvalstybinis teisminis bendradarbiavimas itin svarbus siekiant vaikams užtikrinti saugų teisinį pagrindą, kad jie galėtų palaikyti ryšius su abiem tėvais arba globėjais, kurie gali gyventi kitoje valstybėje narėje. Šiandien paskelbtoje ataskaitoje pabrėžiama, kad reikia nuveikti daugiau, kad tokioje padėtyje atsidūrusioms mišrioms šeimoms būtų suteiktas didesnis teisinis aiškumas (pvz., žinoti, kuris teismas yra kompetentingas nagrinėti jų bylą). Todėl Europos Komisija pradeda plataus masto viešąsias konsultacijas dėl išsiskirti nusprendusioms mišrioms šeimoms tinkamų sprendimų ir informavimo apie esamas pagalbos priemones ir galiojančias taisykles kampaniją. Per konsultacijas savo nuomonę čia pareikšti gali visi suinteresuotieji asmenys. Konsultacijos vyks iki liepos 18 d.

„Šeimos iširimas pats savaime yra labai sudėtingas. Iširus mišriai porai, dėl situacijos ypatumų kyla papildomų teisinių sunkumų. Todėl Europoje reikia nustatyti tinkamas taisykles, padėsiančias kuo sklandžiau išskirti mišrias poras, visų pirma turinčias vaikų, – sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja ir už teisingumą atsakinga Komisijos narė Viviane Reding. – Nuo 2001 m. ES galiojo teisminei jurisdikcijai nustatyti ir mišrioms šeimos padėti sukurtos taisyklės, tačiau po 13 metų atėjo laikas jas patobulinti. Piliečiai, teisininkai, teisėjai, nacionalinės valdžios institucijos ir suinteresuotosios NVO – visi gali pasisakyti dėl priemonių, kurių ES turėtų imtis, kad mišrių porų padėtis taptų dar paprastesnė.“

Europos Parlamento narė Roberta Angelilli pasakė: „Maždaug pusėje prašymų, pateiktų Europos Parlamento tarpininkui tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejais, skundžiamasi dėl nevienodo Europos teisės taikymo. Todėl svarbu atidžiai įvertinti Reglamento 2201/2003 taikymą ir prireikus jį pataisyti siekiant užtikrinti vienodą ir veiksmingą šio teisės akto įgyvendinimą. Šiuo tikslu Europos Parlamentas rengia studiją dėl tarptautinio vaikų grobimo Europoje, kuria siekiama išnagrinėti teisinę sistemą ir jos įgyvendinimą Europoje ir valstybėse narėse, siekiant piliečiams užtikrinti didesnį teisinį aiškumą ir geriau apsaugoti tokiose situacijose atsidūrusius vaikus.“

Šiandien paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje daroma išvada, kad šiuo metu galiojančios ES taisyklės labai padėjo piliečiams sprendžiant ginčus dėl mišrios santuokos ir su tėvų pareigomis susijusius klausimus. 2003 m. Reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo padėjo išvengti paralelių teismo procesų keliose ES šalyse, nes vadovaujantis šiuo reglamentu buvo nustatoma, kurios šalies teismas turi jurisdikciją spręsti su skyrybomis ir tėvų pareigomis (kaip antai vaikų globa ir lankymo teisės) susijusius klausimus, net jei vaikai gimė ne santuokoje. Šiuo reglamentu taip pat buvo sukurta valstybių narių centrinių institucijų bendradarbiavimo tėvų pareigų ir lengvesnio lankymo teisių įgyvendinimo klausimais sistema, taip pat naudota įgyvendinant tam tikrus įsakymus grąžinti vaiką, siekiant skubiai grąžinti vaiką tarpvalstybinio tėvų vykdomo vaiko grobimo atvejais.

Ataskaitoje taip pat nurodomi keli svarbūs šiuo metu galiojančios teisinės sistemos trūkumai, kaip antai:

taisyklėse, skirtose nustatyti, kurios ES šalies teismas turi jurisdikciją santuokos ir tėvų pareigų klausimais, trūksta visiems atvejams tinkančios vienodos ir išsamios nuostatos dėl jurisdikcijos, todėl kyla teisinis neaiškumas, o Sąjungos piliečiams neužtikrinamos vienodos teisės į teisingumą;

laisvas sprendimų dėl santuokos ir tėvų pareigų judėjimas dar nevisiškai užtikrintas, nes siekiant pripažinti tam tikros kategorijos sprendimus kitoje ES šalyje, būtinos ilgai trunkančios ir brangiai kainuojančios procedūros;

kitoje valstybėje narėje priimtus sprendimus sudėtinga įgyvendinti, nes skiriasi valstybių narių procedūriniai standartai, pvz., dėl vaiko išklausymo;

valstybių narių centrinių institucijų bendradarbiavimas gali būti geresnis, visų pirma renkant ir dalijantis informacija apie vaiko padėtį pagrobimo atvejais.

Siekiant išsiaiškinti, kokius sprendimus būtų galima pasiūlyti, pradedamos tris mėnesius truksiančios viešosios konsultacijos dėl taikomų galiojančių taisyklių (nuo balandžio 15 d. iki liepos 18 d.). Tuo pačiu metu per visoje Europoje vyksiančią informavimo kampaniją bus teikiama specialiai mišrioms šeimos skirta informacija apie tarpvalstybinį tėvų vykdomą vaiko grobimą ir vaiko globos ir lankymo teises, kuri skirta padėti joms geriau suprasti savo teises ir pareigas.

Pagrindiniai faktai

Reglamentas „Briuselis IIa“ (Reglamentas Nr. 2201/2003) yra Sąjungos teisminio bendradarbiavimo su santuoka ir tėvų pareigomis susijusiose bylose pagrindas. Dėl didesnio piliečių judumo ir daugėjančio mišrių šeimų skaičiaus ES padaugėjo ginčų dėl šeimos. Atsižvelgiant į tai, Reglamente nustatytos vienodos valstybių narių jurisdikcijos kolizijos pašalinimo taisyklės ir jo nuostatomis dėl teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo kitoje valstybėje narėje palengvinamas jų laisvas judėjimas Europos Sąjungoje. Tarpvalstybinio tėvų vykdomo vaiko grobimo atvejais Reglamente nustatyta vaiko grąžinimo į jo nuolatinę gyvenamąją vietą procedūra. Nuo 2005 m. kovo 1 d. Reglamentas taikomas visose valstybėse narėse, išskyrus Daniją.

Reglamente taip pat nustatytos vienodos valstybių narių jurisdikcijos kolizijos pašalinimo taisyklės ir jo nuostatomis dėl teismo sprendimų, autentiškų dokumentų ir šalių susitarimų pripažinimo ir vykdymo kitoje valstybėje narėje palengvinamas jų laisvas judėjimas Europos Sąjungoje. 2006 m. Komisija pateikė pasiūlymą iš dalies keisti Reglamentą dėl jurisdikcijos ir su santuoka susijusioms byloms nustatyti taikytinos teisės taisykles. Kadangi Taryboje nepavyko priimti vienbalsio sprendimo dėl taikytinos teisės taisyklių, Komisija atsiėmė 2006 m. pasiūlymą iš dalies keisti Reglamentą. Remdamosi naujais Komisijos pasiūlymais, 14 valstybių narių susitarė tvirčiau bendradarbiauti tarpusavyje ir priėmė Reglamentą, kuriuo nustatomos santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės taisyklės (Reglamentas „Roma III“ ). Vėliau šių valstybių narių gretas papildė dar dvi ES šalys (IP/13/975). Tai buvo pirmas atvejis, kai Sąjungoje pradėta tvirčiau bendradarbiauti (IP/10/1035).

Daugiau informacijos

Už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakingos Europos Komisijos narės ir pirmininko pavaduotojos Viviane Reding svetainė  http://ec.europa.eu/reding
 



<- Grįžti į atgal