Elektrėnų trečiojo amžiaus universitetas (TAU) pradeda veiklą

Elektrėnų trečiojo amžiaus universitetas (TAU), mokslo metus pradėjęs spalio 6 dieną, jau aktyviai veikia. Spalio 14 dieną aplankėme Vilniaus Rasų kapines, pabuvojome Šv. Onos bažnyčioje, antradienį klausėme paskaitos apie imunologiją, autoimuninius susirgimus.

Išaušus darganotam spalio 20 dienos rytui, susirinkome kelionei į Kaišiadorių rajono gyvenvietes. Autobuse visos vietos buvo užpildytos, o norinčių dalyvauti ekskursijoje buvo daugiau nei talpino autobusas. Pažintis su kaimyniniais Kaišiadorimis jau antra – pernai pavasarį susipažinome su miesto įžymybėmis, o šį kartą – su Rumšiškių, Kruonio ir Kalvių miesteliais.

Rumšiškės minimos nuo 14 amžiaus pabaigos kaip miestelis. Tam pradžią davė Oginskių giminė, besikurianti Uogintų kaime.

Rumšiškės – poeto Jono Aisčio gimtinė. Apsilankėme poeto J. Aisčio muziejuje, kuriame gidė labai plačiai supažindino su poeto gyvenimu bei kūryba. Jonas užaugo silpnos sveikatos, gausioje šeimoje, kurioje namais ir vaikų auklėjimu daugiausia rūpinosi motina, nes tėvas buvo kalvis ir laiką leisdavo savo kalvėje. Gebėjimą kurti eilėraščius pastebėjo mokytoja, kaip ir gebėjimą piešti. Tėvai galvojo leisti sūnų mokytis architektūros, bet Lietuvoje nebuvo tokios mokymo įstaigos, o į užsienį leisti nenorėjo. Jono Aisčio eilėraščius skaityti ir klausyti labai tinka tokią ūkanotą ir darganotą dieną kaip šiandien. Tvirta, ilgalaikė draugystė siejo du poetus – Joną Aistį ir Antaną Miškinį. Buvo malonus pašnekovas ir noriai dalyvaudavo diskusijose. Mirė Amerikoje, o į gimtinę, šalia savo artimųjų, perlaidotas 2000 metais. Muziejuje daug nuotraukų bei kitokios medžiagos, liudijančios apie poeto gyvenimą ir kūrybą.

Rumšiškėse 1851–1853 metais gyveno ir mokėsi Antanas Baranauskas. Aplankėme jam atminti pastatytą paminklą.

Medinė Rumšiškių bažnyčia pastatyta 18 amžiaus pabaigoje, rekonstruota 19 amžiaus pradžioje.

1960 metais, Kauno marioms užliejus Rumšiškių gyvenvietę, gyventojai savo namus perkėlė į gyvenvietę. Bažnyčia buvo išrinkta po balkį, gyventojų pernešta ir pastatyta ant aukšto marių kranto.

Kruonio atsiradimas 16–17 a. taip pat siejasi su Oginskių gimine, kurie įsigyja dvarą ir 1583 metais atriboja dvaro valdas ir miestelį. Nuo tada Kruonio miestelis ima sparčiai formuotis. Oginskiai gyveno aktyvų gyvenimą, pasistatė renesanso stiliaus rūmus, kurie tuo metu buvo puošniausi Lietuvoje. Tačiau Napoleono armija rūmus nusiaubė, ir niekas jų neatstatė. Mokyklos kieme yra likę keletas rūmų fragmentų. Oginskiai buvo stačiatikiai ir pastatė maldos namus, kurie tarnavo kaip cerkvė, o nuo 1919 metų – katalikų bažnyčia. Bažnyčia turtinga paveikslais, skulptūromis, yra Bogdano ir Samuelio Oginskių antkapinės plokštės. Kruonyje gyveno įvairių tautybių gyventojai.

Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia yra viena iš dviejų Lietuvoje esančių apvalių bažnyčių. Joje nėra langų, šviesa patenka pro įstiklintą kupolą. Viduje įrengti trys altoriai. Išorė padengta raudonų akmenukų skalda. Bažnyčia pastatyta ant didžiausio Kaišiadorių rajone aukšto Kalvių ežero kranto.

 

Į namus sugrįžome pasisėmę įspūdžių apie šalia esančias vietoves, turinčias garbingą praeitį ir turiningą šiandieną.

Šiandien rytas nežadėjo malonios dienos, bet įdomūs ekskursijos objektai bei profesionalaus gido Aurelijaus Balčiūno pasakojimų dėka diena buvo labai įdomi ir turininga.

 

Ona AŠAKIENĖ,

Elektrėnų TAU tarybos pirmininkė



 



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų