VIEVIS OGINSKIŲ KULTŪROS KELYJE

Oginskiai – 15 a. pabaigos–20 a. pradžios LDK, Lietuvos didikų ir kunigaikščių dinastija, reikšmingai įtakojusi Lietuvos politinį ir kultūrinį gyvenimą. Tačiau retas vievietis žino, kokios sąsajos sieja šią garsią giminę su mūsų miestu.

Siekdama suteikti daugiau žinių apie Oginskių veiklą Vievyje, kitose Lietuvos vietose bei įamžinti šios dinastijos atminimą mūsų mieste, Vievio bendruomenė „Santarvė“, bendradarbiaudama su Vievio kultūros centru, įgyvendina Lietuvos kultūros tarybos bei Elektrėnų savivaldybės finansuojamą projektą „Vievis Oginskių kultūros kelyje“.

Rugsėjį galime pavadinti Oginskių mėnesiu Vievyje – kultūros centre vyko trys gausią publiką sutraukę renginiai.

KONCERTAS „OGINSKIŲ MUZIKOS PĖDSAKAIS“

Oginskių įtaka šalies politiniam, ekonominiam, kultūriniam gyvenimui akivaizdi. Tačiau yra ir kita šios giminės atstovų veiklos sritis: nemažai Oginskių ir šios giminės palikuonių buvo iškilūs muzikai, mecenatai, dvarų muzikinių tradicijų puoselėtojai.

Ansamblio „Trio dė Vilna“ – Zbigniev Levicki (smuikas), Žibutė Valkaitytė (fleita), Andžej Pilecki (spinetas, fortepijonas) – koncerto metu skambėjo Mykolo Kazimiero Oginskio dainos, Mykolo Kleopo Oginskio polonezai, Karolio Oginskio kūriniai klavišiniams instrumentams.

Atlikėjai pasakojo apie Grigaliaus Antano Oginskio (mirė 1709) Karolio Oginskio (mirė 1726), Mykolo Kazimiero Oginskio (1730–1800), Mykolo Kleopo Oginskio, Pranciškaus Ksavero Oginskio (1801–1837), Amelijos Zaluskos, Mykolo Kleopo Oginskio dukros (1803–1858) ir kt. muzikinę kūrybą, jos ypatumus, atlikimo meną bei muzikos mecenavimą.

Koncertą vainikavo garsusis Mykolo Kleopo Oginskio polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“.

PARODA „MYKOLAS KLEOPAS OGINSKIS. SUGRĮŽIMAS Į TĖVYNĘ“

Šią fotodokumentinę parodą į Vievį atvežė projekto partnerio – Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus – kolektyvas. Parodos atidarymo metu muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas pristatė ekspoziciją – gausiai iliustruotą edukacinį pasakojimą apie iškilaus valstybės ir visuomenės veikėjo, diplomato, kompozitoriaus M. K. Oginskio gyvenimą, kūrybą, politinę veiklą, dramatišką jo Tėvynės – Abiejų Tautų Respublikos likimą, kitas visą Europą XVIII–XIX a. sandūroje drebinusias politines peripetijas, kurių fone gimė polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ melodija. Įvairius laikotarpius atspindinčiuose stenduose – M. K. Oginskio gyvenimo Zalesėje momentai bei kūrybą apibūdinantys faktai; primenama M. K. Oginskio emigracija ir jo gyvenimo saulėlydis Florencijoje, M. K. Oginskio sūnaus Irenėjaus, taip pat jo vaikaičių Bogdano ir Mykolo darbai Rietave, Plungėje, kuriant čia paskutines šios giminės rezidencijas. Kiti stendai atspindi šių dienų istorinės atminties ir kultūros paveldo puoselėtojų pastangas, kurių dėka 2005–2015 m. buvo įgyvendinta kompleksinė archyvinių tyrimų, mokslinių konferencijų, rašytinio palikimo, Oginskių kultūros paveldo pažintinių ekspedicijų, muzikinio palikimo sklaidos programa. (Pagal V. Rutkausko parengtą parodos anotaciją).

Paroda Vievio kultūros centre bus eksponuojama iki spalio mėn. pabaigos. Kviečiame!

 

MOKSLINĖ KONFERENCIJA „VIEVIO IR OGINSKIŲ KULTŪRINĖS ISTORINĖS SĄSAJOS“

 

Vievio istorija besidomintys vieviečiai dalyvavo mokslinėje konferencijoje „Vievio ir Oginskių istorinės sąsajos“. Keturių lektorių pranešimai leido susidaryti bendrą vaizdą apie Oginskių veiklą įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, kartu akcentuojant Vievį kaip svarbų Oginskių dinastijos veiklos tašką.

Prof. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai) pranešime „Nuo rusėnų bojarinų iki Abiejų Tautų Respublikos didikų: Oginskių giminės istorijos bruožai“ supažindino su Oginskių dinastijos kilme, lektorė pateikė detalią ryškiausių šios giminės atstovų užimamų pareigų valstybės institucijose apžvalgą bei jų įtaką šalies raidai įvairiose srityse. Be abejo, ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į Bogdaną Marcijoną Oginskį (1551/1552–1625) – Uogintų, Kruonio, Vievio dvarų savininką. 1619 m. Vilniaus Šv. Dvasios stačiatikių vienuolynui iš Vievio dvaro padovanojo tris kaimus su valstiečiais ir 500 dešimtinių žemės, taip pat šešis ežerus, buvusius jų dvare. Vilniaus vienuoliai atnaujino pamaldas Vievio stačiatikių vienuolyno cerkvėje. Kai 1610 m. valdovas Zigmantas Vaza uždraudė gyventojams pirkti ir parduoti Vilniaus stačiatikių Šv. Dvasios brolijos spaustuvės leidinius, B. Oginskis savo dvare Vievyje 1611 m. įkūrė stačiatikių spaustuvę, veikusią iki 1646 m. (Informacija iš prof. dr. R. Šmigelskytės-Stukienės pranešimo). Pirmieji šios spaustuvės leidiniai buvo kirilica spausdintos maldaknygės. 1619 m. čia išspausdinta viena pirmųjų bažnytinės slavų kalbos gramatikų – Meletijaus Smotrickio „Slavų gramatika“.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vedėja dr. Daiva Narbutienė pranešime „Oginskiai ir knyga“ aptarė Oginskių kultūrinę veiklą, susijusią su senuoju Lietuvos spaudos paveldo klodu. Buvo paminėta ir Vievyje 1610–1646 metais veikusi Šv. Dvasios brolijos spaustuvė, globojama kunigaikščio Bogdano Oginskio (1551 ar 1552–1625). Iš viso Vievio spaustuvėje buvo išleistos 25 knygos. Jos šiandien yra bibliografinės retenybės – Lietuvoje jų yra išlikę vos vienas kitas egzempliorius. O Vrublevskių bibliotekoje šiandien saugomos 3 Vievyje išspausdintos kirilinės knygos: Meletijaus Smotrickio parengta „Mokomoji evangelija“ (1616 m.); 1619 m. to paties autoriaus parengta „Slavų gramatika“ ir 1642 m. išspausdintas pamokslų rinkinys „Dioptra arba pasaulyje gyvenančio žmogaus veidrodis“.

Pranešime „Laisva valia tave iškelia ir šlovina“: iškilmingi Oginskių įžengimai į Vilniaus ir Trakų vaivadijas“ dr. Lina Balaišytė (Kultūros, filosofijos ir meno institutas) pristatė įžengimų į vaivadiją ceremoniją, kuria vaivada pradėdavo savo veiklą. Vaivada buvo vienas aukščiausių valdžios pareigūnų, kurio kompetencijai priklausė karo, administracijos ir teismo dalykai. Tarp Oginskių būta net 9 vaivadų, kas rodo didelę šios giminės įtaką politiniame šalies gyvenime. Pranešime buvo aptarti 1730 m. vykęs Kazimiero Dominyko Oginskio ir 1765 m. jo anūko Mykolo Kazimiero Oginskio įžengimai į Vilniaus vaivadiją bei 1770 m. vykęs Tado Pranciškaus Oginskio įžengimas į Trakų vaivadiją. Lektorė pristatė šių ceremonijų eigą, pasakojo, kaip Oginskiai buvo sveikinami vaivadijų ir miestų atstovų, kaip šiai progai buvo puošiami miestai, kokios buvo puošybai naudotos simbolikos prasmės.

Rietavo Oginskių istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas pranešime „Kunigaikščiai Oginskiai Vievio ir Rietavo istorijos kelyje“ apibendrino šios dinastijos įtakos ne tik visai Lietuvai, bet ir atskiriems jos regionams, reikšmę, kartu akcentuodamas mūsų šalies paveldo globotojų pastangas puoselėjant Oginskių materialųjį ir dvasinį palikimą bei kuriant Oginskių kultūros kelią.

 

SKULPTŪROS ESKIZŲ PARODA

Vienas svarbiausių projekto akcentų – Oginskių dinastijai skirtos skulptūros Vievyje kūrimas. Skulptūrą sukūrė ir gamina profesionalus menininkas Kęstutis Musteikis. Jos atidengimo ceremonija vyks spalio 22 d.

Mūsų miesto vaikai ir jaunimas taip pat turi kūrybinių idėjų. Vievio meno mokyklos mokytojų Adelės Kasputienės, Dainos Daubarienės, Dalios Kobelevienės, Audriaus Markūno mokiniai ir Vievio gimnazijos dailės mokytojos Violetos Debesienės moksleiviai kelias savaites kūrė Oginskių atminimui skirtų skulptūrų eskizus. Jų paroda visą spalį eksponuojama Vievio kultūros centre ir lauko ekrane. Kviečiame apsilankyti!

 

Audronė STEPANKEVIČIŪTĖ,

Projekto „Vievis Oginskių kultūros kelyje“ vadovė 



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų