APIE KOVĄ

Tai, kad paukščio, parvasnojančio pulkais vos pašildžius saulės spinduliams, vardu lietuviai pavadino pirmąjį pavasario mėnesį, rodo tai, kad plienu žvilgantis juodasparnis buvo mylimas ir gerbiamas.

Šiais laikais daug kam tai per arti žmonių įsitaisę garsiai ir įkyriai triukšmaujantys, daug dergiantys ir ne pačiomis spalvingiausiomis plunksnomis išsipustę paukščiai, todėl kaimynystėje jie tapo nepageidaujami. Jų pastebimai sumažėjo, bet mėnesio pavadinimas vis dar primena juodąjį sparnuotį.

Etnologas Libertas Klimka mano, kad šis mėnuo galėjo būti pavadintas kovu ir todėl, kad Kovas – senovės lietuvių karo dievo vardas.

Kiti senieji šio mėnesio pavadinimai: balandinis, karvelinis, nes ima burkuoti miškiniai karveliai – uldukai, glušėkas – tai dzūkiškas kurtinio pavadinimas, nes šie paukščiai kovo mėnesį tuoktuves kelia, burblėkas – apie Labanorą taip vadinami tetervinai, morčius, nes tai poravimosi metas.

Lotyniškas mėnesio pavadinimas – Martius, pavadintas karo dievo Marso garbei. Marsas taip pat buvo laikomas pavasario dievu, vaisingumo, augimo bei gyvulininkystės globėju.

Pakelkime akis į padebesius, gal jau pavyks išvysti žvilgius juodus it anglis mojuojančius sparnus, išgirsti gal ir ne itin dailią giesmę, o garsų krankimą, pranešantį, kad pavasaris jau čia pat! Pasitikime su meile kovus! Juk sulaukėme išsiilgtojo pavasario – kovo!

 

Rima MOŠKIENĖ

Dariaus Batulevičiaus nuotrauka



<- Grįžti į atgal