Žemės ūkio ministrė žvejams pasiūlė kompromisinį sprendimą

Aistros dėl Baltijos jūros žuvų kvotų skirstymo taisyklių nerimsta. Žemės ūkio ministerijoje susirinkę žvejų atstovai ir vėl niekaip nesutarė dėl kvotų skirstymo principų. „Laikas bėga, o per Jūsų nesugebėjimą susitarti visi žvejai negali žvejoti. Privalome priimti sprendimą ir eiti į priekį“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir pasiūlė galimą išeitį.

Iki šiol žuvininkystės sektoriuje vyravo monopolija – vienai bendrovei teko beveik 80 proc. Lietuvos šprotų ir strimelių kvotos. Pakeitus Žuvininkystės įstatymą, Žemės ūkio ministerija skubiai parengė Baltijos jūros žvejybos kvotų skyrimo taisykles, pagal kurias bus skirstomos kvotos žvejams 2015 metams. Dabar viena bendrovė negalės gauti daugiau kaip 40 proc. vienos rūšies žuvų kvotų ir didžioji dalis kvotų bus skirstoma istoriniu principu. Tačiau žvejams ir vėl neįtinka siūloma kvotų skyrimo tvarka – jie rašo vienas kitam prieštaraujančius skundus ir baiminasi laisvos rinkos bei tarpusavio konkurencijos, nes dalis kvotų bus parduodama aukcione. Per aukcioną kvotą galėtų įsigyti Lietuvos Respublikos žvejybos laivą valdantys ūkio subjektai, siūlantys didžiausią kainą.
 Žemės ūkio ministerijoje surengtame susitikime žvejų atstovams buvo detaliai išaiškinta žvejybos kvotos, skiriamos istoriniu principu (pagal pasirinktų geriausių trijų metų sugautų žuvų dalį ir papildomus ekonominius bei aplinkosaugos kriterijus), apskaičiavimo formulė. Ji skirta asmeniškai kiekvienam ūkio subjektui. „Mes esame suinteresuoti, kad žuvų ištekliai būtų sugauti ir būtų išnaudota istorinė kvota“, – pabrėžė žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė. Tai, ko žvejai nepanaudodavo, bus parduodama aukcione.
 Ministrė V. Baltraitienė, matydama, kad susitarti ir vėl gali nepavykti, pasiūlė paprastą ir aiškų kompromisinį sprendimą, kuriam buvo pritarta: dalį kvotos paskirstyti pagal istorinį principą, o dėl likusios dalies derinti naujas taisykles.



<- Grįžti į atgal