Trakų pusmaratonyje tikimasi naujų rekordų

Prasidėjo registracija į trečią kartą organizuojamas bėgimo varžybas.

Prasidėjo dalyvių registracija į trečius metus organizuojamą tarptautinį Trakų pusmaratonį. Bėgimo tradicijas senojoje Lietuvos sostinėje atgaivinusio renginio organizatoriai prieš metus dalyviams pristatė naują – greitesnę ir įdomesnę trasą. Besimėgaudami įspūdingu miesto kraštovaizdžiu, varžytis įvairiose Trakų pusmaratonio rungtyse bėgimo profesionalai ir mėgėjai galės šių metų gegužės 10 d., sekmadienį.
Tradiciniu tapęs Trakų pusmaratonis, įprastai pradedantis didžiųjų vasaros bėgimų sezoną, 2014 metais pritraukė beveik 2000 Lietuvos ir užsienio sportininkų bei bėgimo entuziastų, o renginyje dalyvavo kone visas Lietuvos bėgimo olimpas. Pusės maratono distanciją išbandė olimpietės Živilė Balčiūnaitė ir Rasa Drazdauskaitė, 10,5 km nuotolyje varžėsi Remalda Kergytė ir Vaida Žūsinaitė, vyrus atstovavo Lietuvos bėgimo lyderiai Valdas Dopolskas, Justinas Beržanskas ir Tomas Venckūnas. Lietuviams konkurenciją sudarė stiprūs užsienio šalių bėgikai iš 15 užsienio šalių, kurių dauguma atvyko iš Lenkijos ar Baltarusijos, tačiau trasą išbandė ir Japonijos bei Naujosios Zelandijos piliečiai.
„Trakų pusmaratonis miesto gyvenimą pakeitė į gerąją pusę – renginys pritraukia daug svečių iš Lietuvos ir užsienio, žmonės turi galimybę aktyviai ir turiningai praleisti laiką, juo skatinama savanorystė. Nors pernai pati nedalyvavau, bet girdėjau gerų atsiliepimų, puikių įspūdžių, todėl šiemet ir pati planuoju sudalyvauti kurioje nors rungtyje, ir skatinsiu pažįstamus, kolegas, rajono gyventojus prisijungti, nes manau, kad pirmiausia, vietos gyventojai turi palaikyti renginius, vykdomus mūsų krašte“, – kalbėjo Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė.
E. Rudelienė užsiminė ir apie renginio metu kylančius keblumus, tačiau tame sako įžvelgianti galimybę kurti tolerantiškesnę bendruomenę: „Atsiranda nepatogumų dėl eismo pačio bėgimo metu, ir, žinoma, tai iššaukia dalies miesto gyventojų ir svečių nepasitenkinimą. Vis tik, tokiu būdu skatinama tolerancija, juo labiau, kad siekiame kurortinio miesto statuso ir norėtųsi, jog mieste, o ypač senamiestyje būtų kuo mažiau transporto, žmonės vaikščiotų pėsčiomis ar važinėtų dviračiais.“