Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaracijos pasirašymo 71-osios metinės

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją – minėjome nepriklausomos Lietuvos kūrėjų ir gynėjų atminimą ir 1949 m. vasario 16 d. Laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaracijos pasirašymo 71-ąsias metines.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaracijos pasirašymo 71-osios metinės

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją – minėjome nepriklausomos Lietuvos kūrėjų ir gynėjų atminimą ir 1949 m. vasario 16 d. Laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaracijos pasirašymo 71-ąsias metines.

LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija ir signatarai

Lietuva ginklu priešintis sovietinei okupacijai pradėjo 1944 m. ir organizuota kova truko iki 1953 m., kai buvo sunaikintos Lietuvos partizanų struktūros. Pirmieji partizanų būriai pradėjo kurtis 1944 m. vasaros pabaigoje, o vėliau būrėsi į didesnius organizacinius vienetus: formavosi rinktinės, apygardos, sritys. Buvo siekiama suvienyti okupuotoje Lietuvoje veikusias karines teritorines partizanų struktūras, įsteigti organizaciją, kuri politinėmis ir karinėmis priemonėmis kovotų už šalies išlaisvinimą, bei sudaryti bendrą politinę ir karinę ginkluotojo pasipriešinimo vadovybę.

1949 m. vasario mėn. buvo sušauktas Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, kuriame dalyvavo atstovai iš visos Lietuvos. Vasario 2–10 d. vyko pasitarimai. Vasario 10 d. Šiaulių apskr. (dabar – Radviliškio r.) Minaičių k. Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtame Prisikėlimo apygardos vado Leonardo Grigonio-Užpalio bunkeryje prasidėjo darbas. Jau pirmame posėdyje buvo nutarta Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo organizaciją pavadinti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu (LLKS). Kituose posėdžiuose buvo sudaryta LLKS vadovybė, svarstoma sąjūdžio politinė programa, ginkluotojo pasipriešinimo programa, taktika, sąjūdžio politinė, ideologinė, organizacinė ir kita veikla, LLKS statutas, partizanų uniformos, pareigų ir laipsnių ženklai ir kt. Priimti kreipimaisi į sąjūdžio dalyvius ir kitus Lietuvos gyventojus.

Tačiau svarbiausias tuomet parengtas dokumentas – tai 1949 m. vasario 16 d. LLKS Tarybos posėdyje priimta Deklaracija, kurią pasirašė aštuoni posėdžio dalyviai: LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas (1909-1954) ir LLKS Tarybos nariai – kapitonas Aleksandras Grybinas-Faustas (1920-1949), kapitonas Vytautas Gužas-Kardas (1920-1949), LLKS Tarybos prezidiumo nariai – LLKS visuomeninės dalies viršininkas pulkininkas Juozas Šibaila-Merainis (1905-1953), kapitonas Bronius Liesys-Naktis (1922-1949), pulkininkas leitenantas Leonardas Grigonis-Užpalis (1905-1950), prezidiumo pirmininko pavaduotojas, gynybos pajėgų vadas pulkininkas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918-1957) ir prezidiumo sekretorius majoras Petras Bartkus-Žadgaila (1925-1949).

Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, 1999 m. sausio 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą dėl Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos, kuris nustatė šio dokumento statusą Lietuvos Respublikos teisės sistemoje, pripažino kaip Lietuvos valstybės tęstinumui reikšmingą teisės aktą, o prieš 11 metų (2009-03-12) – LRS priėmė įstatymą, įteisinusį LLKS prezidiumo pirmininkui Jonui Žemaičiui – Vytautui, kovojusios Lietuvos partizanų vadui, ketvirtojo konstitucinio Lietuvos Prezidento statusą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras



<- Grįžti į atgal