Jauno žmogaus finansinės nesėkmės perauga į socialines problemas

Šiandieninėje Lietuvoje pasirodo vis daugiau jaunimo finansiniam raštingumui skirtų iniciatyvų, tačiau pokyčiai vyksta pakankamai lėtai, o probleminių sričių vis dar išlieka daug. Lietuvos banko 2010 metais atliktas tyrimas rodo, kad nors daugelis apklaustųjų savo gebėjimą valdyti finansus vertina gana gerai ir turi informacijos apie finansinius produktus, bet dėl nežinomų priežasčių jais naudojasi nepakankamai aktyviai.

Finansinių paslaugų sektorius nuolat kinta – jauni žmonės turi galimybę rinktis vis įvairesnius produktus ir paslaugas, tačiau daugeliui finansiniai produktai tapo per daug sudėtingi – dažnai sunku įvertinti prisiimamą riziką ir būsimus sprendimų rezultatus. Susirūpinimą kelia ir tai, kad net 39 proc. įvairaus amžiaus apklaustųjų savo gebėjimą neišleisti daugiau nei uždirba vertina blogai, o šią finansinę sritį geriausiai vertina būtent vyresnio amžiaus žmonės.
Vis gausėjančius finansinius produktus, bet kartu ir augančią jų vartojimo riziką pastebi ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Mantas Zakarka. „Šiandien finansiniai produktai apsiriboja ne vien asmenine sąskaita banke. Jaunimui tampa aktualūs ir pensijų fondai, būsto paskolos, vartojimo kreditai, tačiau šių produktų efektyviam naudojimui reikalinga suprantama ir aiškia jaunimo kalba pateikta informacija, kurios šiuo metu, deja, vis dar trūksta“, – teigia M. Zakarka.
Iš tiesų, kaip rodo tyrimas, nors apie pensijų fondus žino net 87 proc. apklaustųjų, tačiau jais naudojasi tik pusė jų. Praraja tarp žinančių apie būsto paskolas ir jomis besinaudojančių dar didesnė – atitinkamai 87 ir 9 proc.
Šių skirtumų priežastimi galima laikyti ne vien elementarių žinių neturėjimą bei nepakankamą rizikos ir naudos įvertinimą, bet ir nesugebėjimą išsirinkti labiausiai asmeninius poreikius ir siekiamus tikslus atitinkančias finansines paslaugas. Minėtas tyrimas parodė, kad net trečdalis apklausos dalyvių prieš rinkdamiesi finansinius produktus, nesvarsto jokių kitų finansinių bendrovių pasiūlymų, o penktadalis apsvarsto tik įvairius tos pačios bendrovės siūlomus variantus.
„Jaunas žmogus, kuris neturi pakankamų žinių ir nesugeba įvertinti rizikos bei galimybių, priimant finansinius sprendimus, neretai patiria nuostolių. Šios nesėkmės vėliau perauga į socialines problemas: nedarbą, didėjantį socialiai remtinų žmonių skaičių ir panašiai. Tą pabrėžėme dar 2014 metais priimtoje LiJOT pozicijoje dėl moksleivių ir jaunų žmonių finansinio raštingumo skatinimo“,  – sako LiJOT prezidentas.
Pozicijoje išreikštas ne vien susirūpinimas dėl netenkinančios dabartinės situacijos jaunimo finansinio raštingumo klausimu, bet ir pateikti problemos sprendimo būdai. Į juos įeina ekonomikos ir verslumo pamokų mokyklose planų peržiūra ir tobulinimas, finansinį raštingumą skatinančių iniciatyvų ir projektų įgyvendinimas, atvirų jaunimo centrų ir erdvių naudojimas tikslingai informacijai apie asmeninį finansų valdymą, verslo kūrimą, finansų politiką valstybėje ir atsakingą skolinimąsi teikti.
Taip pat M. Zakarka pabrėžė, kad, norint išvystyti socialiai atsakingą, žiniomis grįstą, sumanią ir finansinius procesus išmanančią visuomenę, svarbu ne tik imtis priemonių įgyvendinimo, bet tai daryti bendradarbiaujant. Anot jo, problema bus išspręsta tik bankų, socialinių partnerių ir valstybinių institucijų aktyvių diskusijų ir bendrų sprendimų bei iniciatyvų dėka.
Viena iš tokių iniciatyvų – visame pasaulyje švenčiama „Pinigų savaitė“, vykstanti būtent šią savaitę. Pasaulinės iniciatyvos, kurios metu siekiama jaunimas skatinamas mokytis taupyti, planuoti išlaidas, tinkamai įsidarbinti ir užsiimti verslu, dabartinė tema – „Dalyvauk ir taupyk sumaniai“ (angl. „Take Part. Save Smart“). Prie iniciatyvos noriai prisijungė muziejai, bankai, mokymo ir kitos finansinės įstaigos, o renginiai vyks iki pat savaitės pabaigos.
Visgi, „Pinigų savaitė“ tėra vieną savaitę per visus metus vykstantis renginys, o panašaus pobūdžio iniciatyvų Lietuvoje trūksta. Būtent todėl bendradarbiavimas, diskusijos ir veiksmų derinimas tarp skirtingų institucijų, yra labai svarbūs veiksniai jaunimo finansinio raštingumo didinimo procese.

Rasa Aleškevičiūtė, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba ( LiJOT)



<- Grįžti į atgal